Ondrejus Holzmanas Praėjo kelios savaitės, kai „Apple“ pristatė naujus produktus. Po „Apple Watch“, apie kurį buvo kalbama daugiausia dėl to, kad apie jį iš tikrųjų beveik nieko nebuvo žinoma, dabar daugiausia dėmesio skiriama „lenkiamajam“ iPhone 6. Tačiau gali būti ir trečias – ir ne mažiau reikšmingas – spalio mėnesio naujovė: „Apple Pay“.
Naujoji mokėjimo paslauga, kurią „Apple“ žengia į iki šiol neatrastus vandenis, spalio mėnesį įvyks ryškiai. Kol kas jis bus tik Jungtinėse Valstijose, bet vis tiek gali būti reikšmingas Kalifornijos įmonės istorijos įvykis, o taip pat ir apskritai finansinių operacijų srityje.
[do action="citation"]Apple Pay pasekė iTunes pėdomis.[/do]
Kol kas tai tik prognozės, o „Apple Pay“ galiausiai gali baigtis kaip dabar jau beveik pamirštas socialinis tinklas „Ping“. Tačiau kol kas viskas rodo, kad Apple Pay seka iTunes pėdomis. Ne tik „Apple“ ir jos partneriai lems sėkmę ar nesėkmę, bet visų pirma klientai. Ar norėsime mokėti už iPhone?
Ateik reikiamu momentu
„Apple“ visada sakydavo: mums svarbu ne tai padaryti pirmiausia, o padaryti teisingai. Tai labiau tinka kai kuriems produktams nei kitiems, tačiau šią „taisyklę“ galime drąsiai taikyti ir „Apple Pay“. Jau seniai buvo spėliojama, kad „Apple“ pateks į mobiliųjų mokėjimų segmentą. Net ir kalbant apie konkurenciją, kai 2011 m. Google pristatė savo Piniginės sprendimą atsiskaityti mobiliaisiais įrenginiais, buvo apskaičiuota, kad Apple taip pat turi ką nors sugalvoti.
Tačiau Cupertino jie nemėgsta skubinti reikalų, o kalbant apie paslaugų kūrimą kaip tokias, po kelių nusidegimų jie tikriausiai yra dvigubai atsargesni. Tiesiog paminėkite „Ping“ arba „MobileMe“ ir kai kuriems vartotojams stoja plaukai. Su mobiliaisiais mokėjimais „Apple“ vadovai tikrai žinojo, kad negali padaryti nieko blogo. Šioje srityje kalbama ne tik apie pačią vartotojo patirtį, bet ir iš esmės apie saugumą.
„Apple“ pagaliau padėjo „Apple Pay“ 2014 m. rugsėjį, kai žinojo, kad yra pasiruošusi. Derybos, kurioms daugiausia vadovavo interneto programinės įrangos ir paslaugų vyresnysis viceprezidentas Eddy Cuo, truko daugiau nei metus. „Apple“ pradėjo bendrauti su pagrindinėmis institucijomis 2013 m. pradžioje, o visi su būsima paslauga susiję procesai buvo pažymėti kaip „visiškai slapti“. „Apple“ stengėsi viską slėpti ne tik tam, kad informacija nenutekėtų žiniasklaidai, bet ir dėl konkurencijos bei palankesnių pozicijų derybose. Bankų ir kitų įmonių darbuotojai dažnai net nežinojo, ką dirba. Jiems buvo perduota tik esminė informacija, o dauguma galėjo susidaryti bendrą vaizdą tik tada, kai „Apple Pay“ buvo pristatyta plačiajai visuomenei.
[do action=”quote”]Precedento neturintys pasiūlymai daugiau pasako apie paslaugos potencialą nei bet kas kitas.[/do]
Neregėta sėkmė
Kurdama naują paslaugą „Apple“ susidūrė su praktiškai nežinomu jausmu. Jis žengė į sritį, kurioje visiškai neturėjo patirties, neturėjo statuso šioje srityje, o jo užduotis buvo vienareikšmė – surasti sąjungininkus ir partnerius. Eddy Cue komandai po kelis mėnesius trukusių derybų pagaliau pavyko sudaryti visiškai precedento neturinčius susitarimus finansiniame segmente, o tai jau savaime gali pasakyti apie paslaugos potencialą daugiau nei bet kas kitas.
„Apple“ istoriškai buvo stipri derybose. Jis sugebėjo susidoroti su mobiliojo ryšio operatoriais, sukūrė vieną iš sudėtingiausių gamybos ir tiekimo grandinių pasaulyje, įtikino menininkus ir leidėjus, kad gali pakeisti muzikos industriją, ir dabar jis žengia į kitą pramonės šaką, nors ir toli. „Apple Pay“ dažnai lyginamas su „iTunes“, t. y. muzikos industrija. „Apple“ sugebėjo surinkti viską, ko reikia, kad mokėjimo paslauga būtų sėkminga. Tai jam pavyko padaryti ir su didžiausiais žaidėjais.
Labai svarbu bendradarbiauti su mokėjimo kortelių išdavėjais. Be „MasterCard“, „Visa“ ir „American Express“, dar aštuonios bendrovės pasirašė sutartis su „Apple“, todėl „Apple“ užima daugiau nei 80 procentų Amerikos rinkos. Ne mažiau svarbūs susitarimai su didžiausiais Amerikos bankais. Penki jau pasirašė, dar penki netrukus prisijungs prie „Apple Pay“. Vėlgi, tai reiškia didžiulį šūvį. Galiausiai taip pat atsirado mažmeninės prekybos tinklai, taip pat svarbus elementas kuriant naują mokėjimo paslaugą. „Apple Pay“ nuo pirmosios dienos turėtų palaikyti daugiau nei 200 XNUMX parduotuvių.
Bet tai dar ne viskas. Šie susitarimai precedento neturi ir tuo, kad pati „Apple“ iš jų kažką gavo. Nenuostabu, kad visur, kur veikia „Apple“ įmonė, ji nori gauti pelną, taip bus ir „Apple Pay“. „Apple“ susitarė gauti 100 centų už kiekvieną 15 USD operaciją (arba 0,15 % kiekvienos operacijos). Tuo pačiu jam pavyko išsiderėti maždaug 10 procentų mažesnius mokesčius už operacijas, kurios vyks per Apple Pay.
Tikėjimas nauja tarnyba
Pirmiau minėti sandoriai yra būtent tai, ko „Google“ nepavyko padaryti ir kodėl nepavyko jos el. piniginė „Wallet“. „Google“ priešinosi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorių žodis ir negalėjimas suvaldyti visos techninės įrangos, tačiau priežastis, kodėl didžiausių pasaulio bankų vadovai ir mokėjimo kortelių išdavėjai pritarė „Apple“ idėjai, tikrai nėra vien tai, kad „Apple“ turi tokią gerą ir bekompromisius derybininkus.
Jei atkreiptume dėmesį į pramonę, kurios raida išliko praėjusiame amžiuje, tai mokėjimo operacijos. Kreditinių kortelių sistema gyvuoja dešimtmečius ir buvo naudojama be didesnių pakeitimų ir naujovių. Be to, situacija Jungtinėse Valstijose yra žymiai prastesnė nei Europoje, bet apie tai vėliau. Bet kokia galima pažanga ar net daliniai pokyčiai, kurie padėtų reikalus į priekį, visada žlugo, nes pramonėje dalyvauja per daug šalių. Tačiau kai atsirado „Apple“, atrodė, kad visi jautė galimybę įveikti šią kliūtį.
[do action=”citation”]Bankai mano, kad „Apple“ jiems nekelia grėsmės.[/do]
Tikrai nėra savaime aišku, kad bankai ir kitos institucijos turės prieigą prie savo kruopščiai sukurto ir saugomo pelno, taip pat dalinsis su Apple, kuri į jų sektorių ateina kaip naujokas. Bankams pajamos iš sandorių yra didžiulės sumos, tačiau staiga jiems nekyla problemų sumažinti mokesčius ar sumokėti dešimtinę Apple. Viena iš priežasčių yra ta, kad bankai mano, kad „Apple“ jiems nekelia grėsmės. Kalifornijos įmonė į jų verslą nesikiš, o taps tik tarpininke. Ateityje tai gali pasikeisti, tačiau šiuo metu tai yra 100% tiesa. „Apple“ nepasisako už kredito mokėjimų pabaigą, ji nori kuo labiau sunaikinti plastikines korteles.
Finansų institucijos taip pat tikisi maksimaliai išplėsti šią paslaugą iš „Apple Pay“. Jei kas nors turi tai, ko reikia tokio masto paslaugai gauti, tai „Apple“. Ji turi ir aparatinę, ir programinę įrangą, kuri yra absoliučiai būtina. „Google“ neturėjo tokio pranašumo. „Apple“ žino, kad kai klientas paima telefoną ir suranda atitinkamą terminalą, jam niekada nekils problemų mokėti. „Google“ ribojo operatoriai ir kai kuriuose telefonuose reikalingų technologijų nebuvimas.
Jei „Apple“ pavyks masiškai išplėsti naują paslaugą, tai reikš ir didesnį pelną bankams. Daugiau sandorių reiškia daugiau pinigų. Tuo pačiu metu Apple Pay su Touch ID gali žymiai sumažinti sukčiavimą, dėl kurio bankai išleidžia daug pinigų. Saugumas taip pat yra kažkas, apie ką gali išgirsti ne tik finansinės institucijos, bet ir sudominti klientus. Tik nedaugelis dalykų yra tokie apsaugoti kaip pinigai, o pasitikėti „Apple“ kredito kortelės informacija gali būti ne visiems aiškus atsakymas. Tačiau „Apple“ įsitikino, kad yra visiškai skaidrus ir niekas negalėjo suabejoti šia dalykų puse.
Svarbiausia saugumas
Geriausias būdas suprasti saugumą ir visą „Apple Pay“ veikimą yra praktinis pavyzdys. Jau pristatydamas paslaugą Eddy Cue pabrėžė, koks svarbus Apple yra saugumas ir kad ji tikrai nerinks jokių duomenų apie vartotojus, jų korteles, sąskaitas ar pačias operacijas.
Perkant „iPhone 6“ arba „iPhone 6 Plus“, kol kas vienintelius modelius, kurie palaiko mobiliuosius mokėjimus NFC lusto dėka, į juos reikia įkelti mokėjimo kortelę. Čia jūs arba nufotografuojate, „iPhone“ apdoroja duomenis, o kortelės autentiškumas tik patvirtinamas jūsų tapatybe jūsų banke, arba galite įkelti esamą kortelę iš „iTunes“. Tai žingsnis, kurio kol kas nesiūlo jokia alternatyvi paslauga, ir Apple dėl to greičiausiai susitarė su mokėjimo kortelių tiekėjais.
Tačiau saugumo požiūriu svarbu, kad iPhone nuskaitant mokėjimo kortelę, jokie duomenys nebūtų saugomi nei lokaliai, nei Apple serveriuose. „Apple“ tarpininkaus už ryšį su mokėjimo kortelės išdavėju arba kortelę išdavusiu banku, o jie pristatys Įrenginio sąskaitos numeris (žetonas). Tai yra vadinamasis tokenizavimas, o tai reiškia, kad jautrūs duomenys (mokėjimo kortelių numeriai) pakeičiami atsitiktiniais duomenimis, paprastai turinčiais tokią pačią struktūrą ir formatą. Tokenizavimą dažniausiai tvarko kortelės išdavėjas, kuris, kai jūs naudojate kortelę, užšifruoja jos numerį, sukuria jai žetoną ir perduoda jį prekybininkui. Tada, kai jo sistema yra įsilaužta, užpuolikas negauna jokių tikrų duomenų. Tada prekybininkas gali dirbti su žetonu, pavyzdžiui, grąžindamas pinigus, tačiau jis niekada neturės prieigos prie tikrų duomenų.
„Apple Pay“ kiekviena kortelė ir kiekvienas „iPhone“ gauna savo unikalų prieigos raktą. Tai reiškia, kad vienintelis asmuo, kuris turės jūsų kortelės duomenis, yra tik bankas arba ją išdavusi įmonė. „Apple“ niekada neturės prieigos prie jos. Tai didelis skirtumas, palyginti su „Google“, kuri savo serveriuose saugo Piniginės duomenis. Tačiau saugumas tuo nesibaigia. Kai tik iPhone gauna minėtą žetoną, jis automatiškai išsaugomas vadinamajame saugus elementas, kuris yra visiškai nepriklausomas paties NFC lusto komponentas ir reikalingas kortelių išdavėjams bet kokiam belaidžiam mokėjimui.
Iki šiol įvairios tarnybos naudojo kitą slaptažodį šiai saugiai daliai „atrakinti“, Apple į ją patenka su Touch ID. Tai reiškia ir didesnį saugumo laipsnį, ir greitesnį mokėjimo atlikimą, kai tiesiog laikote telefoną prie terminalo, padedate pirštą ir žetonas tarpininkauja mokėjimui.
Apple galia
Reikia pasakyti, kad tai nėra „Apple“ sukurtas revoliucinis sprendimas. Mes nesame revoliucijos mobiliųjų mokėjimų srityje liudininkai. „Apple“ tiesiog sumaniai sujungė visas dėlionės dalis ir sugalvojo sprendimą, kuris buvo skirtas visoms suinteresuotosioms šalims iš vienos pusės (bankams, kortelių išdavėjams, prekybininkams), o dabar paleidžiant bus nukreiptas į kitą pusę – klientus.
„Apple Pay“ nenaudos jokių specialių terminalų, kurie galės bendrauti su „iPhone“. Vietoje to „Apple“ savo įrenginiuose įdiegė NFC technologiją, su kuria bekontakčiai terminalai nebekelia problemų. Lygiai taip pat tokenizacijos procesas nėra tas, ko Cupertino inžinieriai sugalvojo.
[do action=”citation”]Europos rinka yra žymiai geriau pasirengusi naudoti Apple Pay.[/do]
Tačiau dar niekam nepavyko šių mozaikos gabalėlių surinkti taip, kad susidėliotų visą vaizdą. Dabar Apple tai pasiekė, tačiau šiuo metu atlikta tik dalis darbo. Dabar jie turi visus įtikinėti, kad mokėjimo kortelė telefone yra geriau nei mokėjimo kortelė piniginėje. Yra saugumo klausimas, yra greičio klausimas. Tačiau mokėjimai mobiliaisiais telefonais taip pat nėra naujiena, todėl „Apple“ turi rasti tinkamą retoriką, kad „Apple Pay“ būtų populiari.
Norint suprasti, ką gali reikšti „Apple Pay“, labai svarbu suprasti skirtumą tarp JAV ir Europos rinkų. Nors europiečiams „Apple Pay“ gali reikšti tik logišką finansinių operacijų evoliuciją, JAV „Apple“ savo paslauga gali sukelti daug didesnį žemės drebėjimą.
Pasirengusi Europa turi palaukti
Paradoksalu, bet Europos rinka yra žymiai geriau pasiruošusi Apple Pay. Daugumoje šalių, įskaitant Čekiją, parduotuvėse paprastai susiduriame su terminalais, priimančiais NFC mokėjimus, nesvarbu, ar žmonės atsiskaito bekontaktėmis kortelėmis, ar net tiesiogiai telefonu. Visų pirma, standartu tampa bekontaktės kortelės, o šiandien beveik kiekvienas turi mokėjimo kortelę su savo NFC lustu. Žinoma, plėtinys įvairiose šalyse skiriasi, bet bent jau Čekijoje kortelės dažniausiai tvirtinamos tik prie terminalų (o esant mažesnėms sumoms, PIN kodas net neįdedamas), o ne įkišus ir nuskaitęs kortelę ilgesniam laikui.
Kadangi bekontakčiai terminalai veikia NFC pagrindu, jie neturės problemų ir su Apple Pay. Šiuo atžvilgiu niekas netrukdytų Apple pradėti teikti paslaugą ir senajame žemyne, tačiau yra dar viena kliūtis – būtinybė sudaryti sutartis su vietiniais bankais ir kitomis finansinėmis institucijomis. Nors tie patys kortelių išdavėjai, ypač „MasterCard“ ir „Visa“, taip pat plačiai veikia Europoje, „Apple“ visada turi susitarti su konkrečiais kiekvienos šalies bankais. Tačiau pirmiausia jis visas jėgas metė į vidaus rinką, tad prie derybų stalo su Europos bankais sės tik.
Bet grįžkime prie JAV rinkos. Tai, kaip ir visa mokėjimo operacijų pramonė, liko gerokai atsilikusi. Todėl įprasta, kad kortelės turi tik magnetinę juostelę, kurią reikia „perbraukti“ per terminalą pas prekybininką. Vėliau viskas patikrinama parašu, kuris mums veikė prieš daugelį metų. Taigi, palyginti su vietiniais standartais, užsienyje dažnai yra labai silpnas saugumas. Viena vertus, nėra slaptažodžio, kita vertus, tai, kad turite perduoti savo kortelę. „Apple Pay“ atveju viskas yra apsaugota jūsų piršto atspaudu, o telefoną visada turite su savimi.
Sukaulėjusioje Amerikos rinkoje bekontakčiai mokėjimai vis dar buvo retenybė, o tai žvelgiant iš europinės perspektyvos nesuvokiama, tačiau kartu paaiškina, kodėl aplink Apple Pay kyla toks ažiotažas. Tai, ko nepavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms, skirtingai nei daugumai Europos šalių, „Apple“ dabar gali sutvarkyti savo iniciatyva – perėjimą prie modernesnių ir belaidžių mokėjimo operacijų. Minėti verslo partneriai Apple yra svarbūs, nes Amerikoje nėra įprasta, kad kiekviena parduotuvė turi terminalą, palaikantį belaidžius mokėjimus. Tačiau tie, su kuriais Apple jau susitarė, užtikrins, kad jos paslauga nuo pirmos dienos veiks bent keliuose šimtuose tūkstančių filialų.
Šiandien sunku atspėti, kur Apple galėtų lengviau įsitvirtinti. Ar Amerikos rinkoje, kur technologija nėra visiškai paruošta, bet tai bus didelis žingsnis į priekį nuo dabartinio sprendimo, ar Europos žemėje, kur, atvirkščiai, viskas paruošta, bet klientai jau įpratę mokėti panaši forma. „Apple“ logiškai pradėjo nuo vidaus rinkos, o Europoje belieka tikėtis, kad ji kuo greičiau sudarys sutartis su vietinėmis institucijomis. „Apple Pay“ turi būti naudojamas ne tik atliekant įprastas operacijas paprastose parduotuvėse, bet ir internete. Mokėjimas „iPhone“ internetu labai paprastas ir su maksimaliu įmanomu saugumu gali būti labai patrauklus Europai, bet, žinoma, ne tik Europai.
Puikus straipsnis, ačiū
Nuimama kepurė prieš tokį kokybišką straipsnį! Tikrai ačiū, puiku!
Labai geras straipsnis, taip ir toliau.
Puikus straipsnis!
Labai laukiu, BET manau, kad prireiks metų, kol jis mus pasieks ir išplis...
Na, pasak Visi, tai turėtų būti Slovakijoje apie 2015 m. vasario mėn. Straipsnyje perskaičiau, kad esame antra šalis Europoje, kurioje bekontakčiai mokėjimai naudojami daugiausiai. Ir nemanau, kad su Čekijos Respublika kils problemų, kai tik Slovakijos Respublika turės.
Kiek iPhone 6 ir 6 PLUS bus Slovakijoje po pusmečio? Labai abejoju daugiau nei 10 tūkst. Slovakijoje nereikia skubėti.
Ačiū už puikų straipsnį. :)
Jei bankai nori, kad Pay plistų į „Senąjį žemyną“ (kaip ir jie), jie stengsis kuo greičiau išspręsti sutartis.
Taigi manau, kad kitais metais pamatysime pirmuosius Apple Pay žingsnius į Europą ir per 2-3 metus jis gali tapti standartu.
Tai mano spėjimas. :)
Visa reikalinga informacija, kurią norėjau sužinoti apie šią paslaugą, apibendrinta viename aiškiame straipsnyje, ačiū! :)
Nesuprantu, kodėl visi visada neigiamai vertina MobileMe. Naudojau jį visą laiką, įskaitant jų galerijas, susijusias su „iWeb“, bendrinamą turinį iš „iDisk“ ir kt. Kas vyksta su PhotoStream ap. man tai trukdo
Kaip sumokėti, jei išsikrovė baterija?
Kortele? Grynaisiais pinigais?
Kur didelis privalumas, jei vis tiek turiu su savimi nešiotis kortelę ar grynuosius pinigus?
Kaip dažnai jūsų telefonas išsikrauna? Jei dažnai, tada Apple Pay ne jums.
Neveikiantis telefonas yra kaip automobilis be kuro. Tuščias bakas reiškia sustojimą.
Na, jis teisus (Macropus) pirmininkas :-)
Be to, jei jūsų telefonas šiandien neįkraunamas net 1 dienos.
Tokių situacijų, sakyčiau, pasitaikys gana dažnai.
Laimei, mes čia jau x metų sekame beždžiones, todėl visada turite su savimi turėti grynųjų.
Išeitis, žinoma, kad kiekvienoje kitoje kavinėje (restorane) būtų pakrovėjas (su atitinkama jungtimi, žinoma :-) ).
Panašiai, jei tai tik kažkur, tai ne per daug (greičiau nieko, nei per daug). Jei visur, puiku – tada paplosiu.
Tau viskas gerai. Jei moku kortele, turiu iš kišenės išsitraukti piniginę ir kortelę bei įvesti PIN kodą. Jei turėčiau galimybę atsiskaityti iPhone, išsiimčiau iPhone iš kitos kišenės, pritvirtinčiau prie terminalo ir patvirtinčiau piršto atspaudu. Man patogiau būtų atsiskaityti su iPhone, bet kas nori, gali pasirinkti kortelę.
O iPhone 6 ir 6 plus baterijos veikimo laikas ilgesnis nei senesnių.
Ar žinome, kaip veikia NFC? Tai turėtų veikti taip, kad patvirtintumėte PIN kodu išsikrovusiame telefone.
Jei taip, tai gerai.
Tai tas pats klausimas, kaip ir paklausti: „O kaip man paskambinti šiuo mobiliuoju telefonu, kai išsikrauna baterija?“ Atsakymas: „Iš telefono būdelės“ O kokia nauda iš mobiliojo telefono, jei galiu skambinti iš telefono būdelė?
Būtent taip yra su Apple PAY. Darau prielaidą, kad neturite mobiliojo telefono ir pasitikite tik fiksuotojo ryšio linija.
Kažkas skiria mokėjimo ir skambinimo svarbą. Kaip, pavyzdžiui, bandytumėte atsakyti dalykiškai, kaip, pavyzdžiui, ponas Horakas.
Esmė man yra ta, kad jei aš einu į priekį, jis išeikvoja telefoną kraunant jį kiekvieną naktį. Jei sutinku, kad telefonas vis tiek gali išsikrauti ir jis neskambins, tą patį priimu ir mokėjimui.
Jei aš galvočiau taip pat, kaip jūs, iki šiol perku bilietus į metro automatu, o jei mano mobilusis telefonas užges ir negalėsiu parodyti bilieto, iki šiol pasivaikščiojimuose nešiojuosi žemėlapius ir fotoaparatą, iki šiol rašau užduotis į sąsiuvinį, įvykius į popierinį kalendorių....o jei nugestų mobilusis ir nežinojau ką daryti?
Atkreipiu dėmesį, kad straipsnyje nurodyta, kad mokėjimą reikia patikrinti piršto atspaudu, todėl atsiskaityti išjungtu mobiliuoju telefonu tikrai nepavyks.
Aš suprantu. Jei nebūtų galimybės atsiskaityti sugedusiu mobiliuoju telefonu, tai kortelę vis tiek nešiočiau su savimi, bet tada man nesvarbu, į kurią kišenę ištiesiu mobilųjį telefoną ar piniginę. Kitaip nedrįsčiau 100% pasikliauti savo mobiliuoju, nebent bilietų mokėjimas ir kalendorius, todėl į keliones nešiojuosi žemėlapius ir fotoaparatą (navigacijos neužtenka net vienos dienos kelionei) ir Visada turiu svarbius dokumentus spausdintais.
Aš taip pat tai padariau ten kažkada 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Anksčiau nešiodavausi žemėlapius, fotoaparatą ir žygio GPS, o šiandien į žygius imu telefoną ir išorinę bateriją.
Straipsnyje autorius pamiršo vieną svarbų dalyką. „Apple“ taip pat pasiūlys API internetinėms parduotuvėms, kad galėtumėte pasirinkti galimybę atsiskaityti per „Apple Pay“ ir jums nereikės įvesti kortelės numerio į virtualų POS terminalą ar mokėti banko pavedimu ar įvesti PayPal slaptažodį ar mokėti grynaisiais. pristatymo metu. Daugiau komforto ir didesnio saugumo.
Paprasčiausiai išsirenku prekę, pasirenku Apple pay ir iPhone parodo pranešimą, ar noriu patvirtinti mokėjimą už parduotuvę ir sumą. Uždedu piršto atspaudą ir tai patvirtina. Jei dar susiesiu su iTunes įvestu adresu, adreso net nereikės rašyti.
Puikus straipsnis, aprašantis faktą. Šios paslaugos paleidimo mūsų rinkoje problema yra ta, kad Apple Pay turi būti paleista „didžiosiose“ jau paskelbtose rinkose ir šiuo metu nėra galimybių daugiau integruoti į sistemą. Kitas skirtumas, kodėl, pavyzdžiui, Apple Pay dar neveiks Čekijoje ir su bankais, kurie yra tiek JAV, tiek Čekijoje (pvz., Citibank), yra tai, kad kortelės išdavėjas Europoje ir Amerikoje skiriasi. Tikiuosi pasimatysime kitais metais...
Abiejų tiekėjų mūsų svetainėse galite rasti pareiškimus, kad jie mato „Apple Pay“ ateitį ir kad jie ją ruošia. Nemanau, kad kortelių išdavėjai mums būtų kliūtis. klausimas, ką tai reiškia banko pusėje. bet koks SW palaikymas? Administracinis? Proceso keitimas? .. sunku pasakyti. Šiaip tikiu, kad kai tik pirmasis bankas jį turės, jis tuo pasinaudos rinkodaros prasme..
Malonu vėl skaityti kažką panašaus po visų burbulų..
puikus straipsnis, pagaliau nerašoma nesąmonių apie Apple mokėjimo terminalus ir t.t.
Ar matėte, kaip kine gaminamas obuolys? :-) Paieškokite „YouTube“ pagal „Foxconn: An Exclusive Inside Look“ Tiesa, darbo aplinka ir pan. yra viena geriausių net tada, kai dirbama 6 dienas per savaitę 10-12 valandų per dieną...
Įdomumo dėlei ši gamykla vienoje vietoje Šendženo rajone, kaip pranešama, dirba iki 500 tūkst.
Jei tik turėtume kokybišką programėlę, būtų galima sukurti tobulą išlaidų apžvalgą ir suvaldyti nuostolius... Nekantriai laukiu...
Nesuprantu, kodėl bankai norėtų aršiai palaikyti uždarą sistemą, kurioje išmaniųjų telefonų naudotojų bus daugiausiai 15 proc. O pirmus 2-3 metus net žymiai mažiau, nes iPhone 6 ir naujesni.
Suprantu, kad Apple gali tai priverstinai įgyvendinti, bet manau, kad tai baigsis kaip Apple "garsioji reklamos sistema", po kurios sugriuvo žemė, ir tai taip pat buvo tai, ką visi išreiškė palaikymą ir matė joje ateitį.
Juk garsioji reklamos sistema veikia. Atsisiunčiate programą, kuri palaiko skelbimus, ir kai ją naudojate, matote skelbimą. O kūrėjas už kiekvieną peržiūrą gauna dalį reklamos.
Tačiau negalima sakyti, kad tai buvo bomba, turėjusi visiškai pakeisti reklamos pasaulį (pagal Jobsą).
Blokuoju reklamą internete, bet nežinau, kaip tai padaryti iOS. O kai nemokamai parsisiunčiau programėlę su reklama, bent jau kūrėjas gauna pinigų. Arba galiu nusipirkti tą pačią programą be skelbimų už kelis dolerius.
Taigi skelbimą matau tik „iOS“.
youtube, facebook, zive, sme, ... Reklamą galiu pasilikti sau. Bent jau man tai netrukdo.
Tik dabar apie tai pagalvojau ir tikiuosi, kad to nepraleidau kur nors straipsnyje. Ar norint atlikti mokėjimą telefonas turi būti prijungtas prie interneto? Turbūt man tai būtų prasminga dėl tokenizacijos, bet aš to nesuprantu.
Sveiki,
ačiū už jūsų straipsnį, bet leiskite man keletą komentarų šia tema.
Bent jau prieštaringa, kaip ir kam APPL suteikė nuolaidą dėl „Apple Pay“ operacijų. Arba dėl to, kad turi savo „pakeitimo vertybiniais popieriais ir patikrinimo“ sprendimą, iš esamos „sandorių sistemos“ pašalino vis dar egzistuojantį tarpinį elementą MOKĖJIMO PROCESSORIUS, tai yra įmonės, atsakingos už mokėjimų įgyvendinimą (saugumą, pervedimą, patikrinimą). su kortele jie paima iki 35 taškų iš kiekvienos operacijos. APPL priims minimalią šių mokesčių dalį, tačiau galutinis mokėjimas klientas mokės daug mažiau nei dabar = NUOLAIDA.
Tačiau didžiąją dalį operacijų mokesčių ima bankai ir APPL tikrai su jais kažko „susiderėjo“. Vėlgi, neaišku, kas ir kaip. Tačiau logiška, kad bankams tai bus nauji klientai, nauji sandoriai, kurie gali atnešti masto ekonomiją (vienos mobiliosios operacijos kaina yra pigiausia).
Kalbant apie Touch ID, tai tikrai revoliucija, bet kažkas panašaus planuojama ir „Visa“ su Mastercard=HCE, t.y. kliento patikrinimas už sistemos „neperkeliant“ jo tapatybės tarp prekybininkų ir bankų, ir tai yra grynas programinis sprendimas.
Kalbant apie mokėjimus. kortelės JAV, kur nėra EMV kortelių (pagal Goldman Sachs, JAV yra tik 1% lustinių kortelių!!), todėl mobilieji mokėjimai tikrai yra galimybės ir "rinka=spekuliantai" :-) patikėkite, perėjimas prie EMV kortelių iš JAV yra tiesus šuolis. Tačiau JAV nelustinių kortelių priežastis taip pat yra ta, kas dabar moka „piktnaudžiauti“ ir kas bus, kai visi pereis prie lusto (prekybininkas prieš bankus). Dabar jie visi apdrausti, o POS (terminalo/skaitytuvo) atnaujinimo kaina tikrai didesnė nei dabar mokamas draudimas nuo piktnaudžiavimo. Štai kodėl APPL turėjo pasiūlyti API, kad POS atnaujinimas (POS de facto bus IPONE/IPAD) būtų kuo pigesnis, ir aš manau, kad tai labai svarbu.
Apple pay žingsnį vertinu labai teigiamai, tačiau tam, kad visa tai „pasikiltų“, reikės daugelio kitų sistemos subjektų (bankų, mokėjimų tvarkytojų, kortelių išdavėjų, prekybininkų) koordinavimo.
Asmeniškai manau, kad net MSFT ar FB ir daugelis kitų didelių rinkos žaidėjų nepraleis kažko tokio didelio, todėl turime daug ko laukti.
Apple pay yra puikus, bet nemanau, kad revoliucija įvyks atsitiktinai. Bet svarbiausia, kad "jau prasidėjo"... :-)
Beje, pažvelkite į kelis pavyzdžius iš Afrikos, kur jie iš karto „peršoko“ nuo grynųjų prie mobiliųjų mokėjimų (Kenija, Nigerija). Jie ten prasidėjo seniai :-)
Nekantriai laukiu, kada taip nutiks ir mums... :-)
Sėkmės, Alesas Vavra