Uždaryti skelbimą

„Esu nuolankus asmeninis asistentas.“ Vienas iš pirmųjų sakinių, kurį ištarė virtuali balso asistentė Siri 2011 m. spalį „Apple“ auditorijoje, pavadintoje Rotušė. „Siri“ buvo pristatytas kartu su „iPhone 4S“ ir iš pradžių tai buvo didelis dalykas. Siri nuo pat pradžių buvo asmenybė ir kalbėjo kaip tikras žmogus. Galite juokauti su ja, palaikyti pokalbį arba naudoti ją kaip asmeninę asistentę, kad planuotumėte susitikimus ar rezervuotumėte staliuką restorane. Tačiau per pastaruosius penkerius metus konkurencija tikrai neužmigo ir kai kuriais atvejais net visiškai aplenkė asistentą iš Apple.

Ekskursija į istoriją

Iki 2010 m. „Siri“ buvo atskira „iPhone“ programa, turinti smegenis ir asmeninę nuomonę. „Siri“ yra kilęs iš 2003 m. SRI (Stanfordo tyrimų instituto) vadovaujamo projekto, skirto sukurti programinę įrangą, padedančią kariškiams vykdyti savo darbotvarkes. Vienas iš pagrindinių inžinierių Adamas Cheyeris įžvelgė šios technologijos potencialą pasiekti didesnę žmonių grupę, ypač kartu su išmaniaisiais telefonais. Dėl šios priežasties jis užmezgė partnerystę su Dag Kittlaus, buvusiu Motorola vadovu, kuris užėmė verslo ryšių pareigūno pareigas SRI.

Dirbtinio intelekto idėja buvo paversta startuoliu. 2008 m. pradžioje jiems pavyko užsitikrinti 8,5 mln. USD finansavimą ir sukurti išsamią sistemą, kuri greitai suprato klausimo ar prašymo tikslą ir į tai atsakė natūraliausiais veiksmais. Pavadinimas Siri buvo pasirinktas remiantis vidiniu balsavimu. Žodis turėjo kelis prasmės sluoksnius. Norvegiškai tai buvo „graži moteris, kuri nuves tave į pergalę“, suahilių kalba reiškė „paslaptis“. Siri taip pat buvo Iris atgal, o Iris buvo Siri pirmtako vardas.

[su_youtube url=”https://youtu.be/agzItTz35QQ” width=”640″]

Tik rašytiniai atsakymai

Prieš tai, kai Apple įsigijo šį startuolį už maždaug 200 milijonų dolerių, Siri visiškai negalėjo kalbėti. Vartotojai galėjo užduoti klausimus balsu arba tekstu, tačiau „Siri“ atsakys tik raštu. Kūrėjai manė, kad informacija bus rodoma ekrane ir žmonės galės ją perskaityti prieš pradedant kalbėti Siri.

Tačiau vos tik Siri pasiekė Apple laboratorijas, buvo pridėta keletas kitų elementų, pavyzdžiui, galimybė kalbėti keliomis kalbomis, nors, deja, čekų kalbos ji nemoka net po penkerių metų. „Apple“ taip pat iš karto daug labiau integravo „Siri“ į visą sistemą, kai balso asistentas nebebuvo atjungtas vienoje programoje, o tapo „iOS“ dalimi. Tuo pačiu metu „Apple“ apvertė savo veiklą – nebebuvo galimybės užduoti klausimų raštu, o pati Siri, be tekstinių atsakymų, galėjo atsakyti ir balsu.

Darbo

„Siri“ pristatymas sukėlė ažiotažą, tačiau netrukus sekė keli nusivylimai. Siri turėjo didelių problemų atpažindama balsus. Perkrauti duomenų centrai taip pat buvo problema. Kai vartotojas kalbėjo, jo klausimas buvo išsiųstas į milžiniškus „Apple“ duomenų centrus, kur jis buvo apdorotas, o atsakymas buvo išsiųstas atgal, o po to Siri jį pasakė. Taigi virtualus asistentas daugiausia mokėsi kelyje, o „Apple“ serveriai turėjo apdoroti didžiulį duomenų kiekį. Rezultatas buvo dažni gedimai, o blogiausiu atveju net beprasmiai ir neteisingi atsakymai.

„Siri“ greitai tapo įvairių komikų taikiniu, o „Apple“ turėjo labai pasistengti, kad pakeistų šias pradines nesėkmes. Suprantama, pirmiausia nusivylę vartotojai buvo Kalifornijos kompanija, kuri negalėjo garantuoti nepriekaištingo naujai pristatytos naujovės, kuria jai taip rūpėjo, veikimo. Štai kodėl šimtai žmonių „Siri“ dirbo Cupertino mieste beveik nepertraukiamai dvidešimt keturias valandas per parą. Buvo sustiprinti serveriai, ištaisytos klaidos.

Tačiau nepaisant visų gimdymo skausmų, „Apple“ buvo svarbu, kad pagaliau „Siri“ pradėtų veikti ir suteiktų tvirtą startą varžybose, kurios dar tik ruošiasi patekti į šiuos vandenis.

Google pirmenybė

Šiuo metu atrodo, kad „Apple“ arba važiuoja dirbtinio intelekto traukiniu, arba slepia visas savo korteles. Žvelgiant į konkurenciją, akivaizdu, kad pagrindiniai šios pramonės varikliai šiuo metu yra daugiausia tokios įmonės kaip Google, Amazon ar Microsoft. Pasak serverio CB Insights per pastaruosius penkerius metus daugiau nei trisdešimt dirbtiniam intelektui skirtų startuolių įsisavino tik vieną iš minėtų įmonių. Daugumą jų įsigijo „Google“, kuri neseniai į savo portfelį įtraukė devynias mažas specializuotas įmones.

[su_youtube url=”https://youtu.be/sDx-Ncucheo” width=”640″]

Skirtingai nuo „Apple“ ir kitų, „Google“ AI neturi pavadinimo, o tiesiog vadinamas „Google Assistant“. Tai išmanusis pagalbininkas, kuris šiuo metu pasiekiamas tik mobiliuosiuose įrenginiuose naujausiuose „Pixel“ telefonuose. Jis taip pat randamas naujoje versijoje, sumažintoje versijoje komunikacijos programa Allo, kurią „Google“ bando atakuoti sėkmingą „iMessage“.

„Assistant“ yra kitas „Google“ dabar kūrimo etapas, kuris iki šiol buvo balso asistentas, pasiekiamas „Android“. Tačiau, palyginti su naujuoju Padėjėju, jis negalėjo palaikyti dvišalio pokalbio. Kita vertus, dėl to jis prieš kelias savaites išmoko „Google Now“ čekų kalba. Pažangesniems padėjėjams, naudojantiems įvairius sudėtingus balso apdorojimo algoritmus, artimiausiu metu greičiausiai to nepamatysime, nors nuolatos spėliojama dėl papildomų „Siri“ kalbų.

Pasak „Google“ generalinio direktoriaus Sundaro Pichai, pastarąjį dešimtmetį išaugo vis geresnių mobiliųjų telefonų era. „Priešingai, ateinantys dešimt metų priklausys asmeniniams asistentams ir dirbtiniam intelektui“, – įsitikinęs P. Pichai. „Google“ padėjėjas yra prijungtas prie visų „Mountain View“ įmonės siūlomų paslaugų, todėl siūlo viską, ko šiandien tikitės iš išmaniojo asistento. Jis jums pasakys, kaip praeis jūsų diena, kas jūsų laukia, koks bus oras ir kiek laiko užtruksite iki darbo. Pavyzdžiui, ryte jis jums pateiks naujausių naujienų apžvalgą.

„Google“ padėjėjas netgi gali atpažinti ir ieškoti visose jūsų nuotraukose ir, žinoma, nuolat mokosi ir tobulėja, atsižvelgdamas į tai, kaip dažnai ir kokias komandas jam duodate. Gruodį „Google“ taip pat planuoja atverti visą platformą trečiosioms šalims, kurios turėtų dar labiau išplėsti „Assistant“ naudojimą.

„Google“ taip pat neseniai nusipirko „DeepMind“, neuroninio tinklo įmonę, galinčią generuoti žmogaus kalbą. Rezultatas – iki penkiasdešimt procentų tikroviškesnė kalba, artima žmogui. Žinoma, galime ginčytis, kad Siri balsas visai neblogas, tačiau net ir taip jis skamba dirbtinai, būdingai robotams.

Pradžia garsiakalbis

„Mountain View“ įmonė taip pat turi „Home“ išmanųjį garsiakalbį, kuriame taip pat yra minėtas „Google Assistant“. „Google Home“ yra mažas cilindras su nuožulniu viršutiniu kraštu, ant kurio įrenginys spalvotai praneša apie ryšio būseną. Apatinėje dalyje paslėptas didelis garsiakalbis ir mikrofonai, kurių dėka galima bendrauti su Jumis. Tereikia paskambinti „Google Home“, kurį galima pastatyti bet kurioje kambario vietoje (paleiskite Assistant su pranešimu „Ok, Google“) ir įvesti komandas.

Išmaniojo garsiakalbio galite klausti tų pačių dalykų, kaip ir telefone, jis gali leisti muziką, sužinoti orų prognozes, eismo sąlygas, valdyti išmaniuosius namus ir dar daugiau. „Google Home“ asistentas, žinoma, taip pat nuolat mokosi, prisitaiko prie jūsų ir bendrauja su savo broliu „Pixel“ (vėliau ir kituose telefonuose). Kai prijungiate „Home“ prie „Chromecast“, taip pat prijungiate jį prie medijos centro.

Tačiau prieš kelis mėnesius pristatytas „Google Home“ nėra jokia naujiena. Taip „Google“ pirmiausia reaguoja į konkurentą „Amazon“, kuris pirmasis sugalvojo panašų išmanųjį garsiakalbį. Akivaizdu, kad išmaniųjų (ir ne tik) namų, valdomų balsu, srityje didžiausi technologijų žaidėjai mato didelį potencialą ir ateitį.

„Amazon“ nebėra tik sandėlis

„Amazon“ nebėra tik visokių prekių „sandėlis“. Pastaraisiais metais jie taip pat bando kurti savo gaminius. „Fire“ išmanusis telefonas galėjo būti didelis šnipštas, tačiau „Kindle“ elektroninės skaityklės parduodamos gerai, o „Amazon“ pastaruoju metu pelnė didelius balus su savo išmaniuoju garsiakalbiu „Echo“. Jame taip pat yra balso asistentas, vadinamas Alexa, ir viskas veikia panašiu principu kaip „Google Home“. Tačiau „Amazon“ savo „Echo“ pristatė anksčiau.

„Echo“ yra aukšto juodo vamzdelio pavidalo, kuriame yra paslėpti keli garsiakalbiai, kurie groja tiesiogine prasme visomis kryptimis, todėl puikiai tinka tiesiog groti muziką. „Amazon“ išmanusis įrenginys taip pat reaguoja į balso komandas, kai ištariate „Alexa“, ir gali daryti tą patį, ką ir „Home“. Kadangi „Echo“ rinkoje buvo ilgiau, šiuo metu jis vertinamas kaip geresnis pagalbininkas, tačiau galime tikėtis, kad „Google“ norės kuo greičiau pasivyti konkurentus.

[su_youtube url=”https://youtu.be/KkOCeAtKHIc” width=”640″]

Tačiau prieš „Google“ „Amazon“ taip pat turi pranašumą, nes pristatė dar mažesnį „Dot“ modelį „Echo“, kuris dabar yra antrosios kartos. Tai sumažintas „Echo“, kuris taip pat yra žymiai pigesnis. „Amazon“ tikisi, kad mažų garsiakalbių vartotojai pirks daugiau, kad galėtų juos paskleisti kituose kambariuose. Taigi „Alexa“ yra prieinama visur ir bet kokiam veiksmui. Tašką galima nusipirkti vos už 49 USD (1 230 kronų), o tai labai gražu. Kol kas, kaip ir „Echo“, galima įsigyti tik tam tikrose rinkose, tačiau galime tikėtis, kad „Amazon“ palaipsniui plės savo paslaugas į kitas šalis.

Šiuo metu „Apple“ meniu trūksta kažko panašaus į „Amazon Echo“ ar „Google Home“. Šiemet rugsėjo mėn atrado spėliones, kad iPhone gamintojas konkuruoja su Echo, tačiau oficialiai nieko nežinoma. Naujasis „Apple TV“, kuriame yra „Siri“, gali iš dalies pakeisti šią funkciją ir, pavyzdžiui, galite nustatyti, kad valdytų savo išmanųjį namą, tačiau jis nėra toks patogus kaip „Echo“ ar „Home“. Jei „Apple“ nori stoti į kovą už išmanųjį namą (ir ne tik svetainę), ji turės būti „visur“. Bet jis dar neturi kelio.

„Samsung“ ruošiasi pulti

Be to, atsilikti nenori „Samsung“, kuri taip pat planuoja žengti į lauką su virtualiais asistentais. Atsakymas į „Siri“, „Alexa“ ar „Google Assistant“ turėtų būti jo paties balso asistentas, kurį sukūrė „Viv Labs“. Ją įkūrė jau minėtas „Siri“ kūrėjas Adamas Cheyeris ir naujai sukurtas dirbtinis intelektas spalio mėn. parduota tik Samsung. Daugelio nuomone, „Viv“ technologija turėtų būti dar išmanesnė ir pajėgesnė nei „Siri“, todėl bus labai įdomu pamatyti, kaip Pietų Korėjos įmonė ja pasinaudos.

Balso asistentas turėtų vadintis „Bixby“, o „Samsung“ planuoja jį įdiegti jau kitame „Galaxy S8“ telefone. Teigiama, kad jame gali būti net specialus mygtukas, skirtas tik virtualiam asistentui. Ateityje „Samsung“ taip pat planuoja plėsti ją į parduodamus laikrodžius ir buitinę techniką, todėl jos buvimas namų ūkiuose galėtų palaipsniui sparčiai plėstis. Priešingu atveju tikimasi, kad „Bixby“ veiks kaip konkursas, atlikdamas įvairias užduotis pagal pokalbį.

„Cortana“ nuolat stebi jūsų veiklą

Jei kalbame apie balso padėjėjų mūšį, turime paminėti ir „Microsoft“. Jo balso asistentas vadinamas Cortana, o sistemoje „Windows 10“ galime jį rasti tiek mobiliuosiuose įrenginiuose, tiek asmeniniuose kompiuteriuose. „Cortana“ turi pranašumą prieš „Siri“, nes gali bent jau atsakyti čekų kalba. Be to, „Cortana“ taip pat yra atvira trečiosioms šalims ir yra prijungta prie daugybės populiarių „Microsoft“ paslaugų. Kadangi „Cortana“ nuolat stebi vartotojo veiklą, ji gali pateikti geriausius įmanomus rezultatus.

Kita vertus, jis turi maždaug dvejų metų atsilikimą nuo „Siri“, nes jis pasirodė rinkoje vėliau. Po šių metų „Siri“ pasirodymo „Mac“ kompiuteriuose abu pagalbininkai kompiuteriuose teikia panašias paslaugas, o ateityje tai priklausys nuo to, kaip abi įmonės tobulins savo virtualius asistentus ir kiek juos leis.

Apple ir papildyta realybė

Tarp minėtų technologinių sulčių ir keleto kitų būtina paminėti dar vieną dabar labai madingą domėjimosi sritį – virtualią realybę. Rinką pamažu užplūsta įvairūs įmantrūs gaminiai ir virtualią realybę imituojantys akiniai, ir nors viskas dar tik pradžioje, didelės kompanijos, vadovaujamos Microsoft ar Facebook, jau dabar daug investuoja į virtualią realybę.

„Microsoft“ turi „Hololens“ išmaniuosius akinius, o „Facebook“ prieš dvejus metus nusipirko populiarųjį „Oculus Rift“. „Google“ neseniai pristatė savo „Daydream View VR“ sprendimą po paprasto „Cardboard“, o į kovą įsitraukė ir „Sony“, kuri taip pat parodė savo VR ausines su naujausia „PlayStation 4 Pro“ žaidimų konsole. Virtualią realybę galima panaudoti daugelyje sričių, o čia visi dar tik sugalvoja, kaip tinkamai ją suvokti.

[su_youtube url=”https://youtu.be/nCONu-Majig” width=”640″]

O Apple čia irgi nė ženklo. Kalifornijos virtualios realybės milžinas arba gerokai permiegojo, arba labai gerai slepia savo ketinimus. Jam tai nebūtų nieko naujo ar stebinančio, tačiau jei kol kas savo laboratorijose turi tik panašius produktus, kyla klausimas, ar jis į rinką nepateks per vėlai. Į virtualią realybę ir balso asistentus jos konkurentai dabar investuoja didelius pinigus ir renka vertingus vartotojų, kūrėjų ir kitų atsiliepimus.

Tačiau lieka klausimas, ar „Apple“ šiuo ankstyvuoju etapu domisi virtualia realybe. Vykdomasis direktorius Timas Cookas jau keletą kartų yra pareiškęs, kad jam dabar įdomesnė vadinamoji papildyta realybė, kurią neseniai išplėtė „Pokémon GO“ fenomenas. Tačiau dar visiškai neaišku, kaip „Apple“ turėtų dalyvauti AR (papildytoje realybėje). Pasigirdo spėlionių, kad papildyta realybė turi tapti svarbia kitų „iPhone“ dalimi, pastarosiomis dienomis netgi vėl pasigirdo kalbos, kad „Apple“ bando išmaniuosius akinius, kurie veiktų su AR ar VR.

Bet kuriuo atveju „Apple“ kol kas atkakliai tyli, o konkuruojantys traukiniai jau seniai paliko stotį. Kol kas „Amazon“ pirmauja pagal asistento vaidmenį namuose, „Google“ pradeda veiklą tiesiogine prasme visuose frontuose ir bus nepaprastai įdomu pamatyti, kokiu keliu pasuks „Samsung“. Kita vertus, „Microsoft“ tiki virtualia realybe, o „Apple“ bent jau šiuo požiūriu turėtų iš karto reaguoti į visą eilę produktų, kurių dar visai neturi. Vien patobulinti „Siri“, o tai tikrai vis dar būtina, ateinančiais metais nepakaks...

Temos:
.