Uždaryti skelbimą

Pastaraisiais metais „Apple“ įsitvirtino kaip privatumo gynėja. Juk ant to jie kuria savo modernius gaminius, kurių puikus pavyzdys yra Apple telefonai. Jiems būdinga uždara operacinė sistema kartu su sudėtinga aparatinės ir programinės įrangos sauga. Atvirkščiai, konkuruojantys technologijų milžinai obuolių augintojų bendruomenėje suvokiami priešingai – jie žinomi kaip renkantys duomenis apie savo vartotojus. Duomenys gali būti naudojami kuriant asmeninį konkretaus asmens profilį, kuris leidžia lengviau nukreipti į jį konkrečią reklamą, kuri gali būti nuoširdžiai suinteresuota.

Tačiau Cupertino kompanija laikosi kitokio požiūrio ir, priešingai, teisę į privatumą laiko pagrindine žmogaus teise. Todėl privatumo akcentavimas tapo savotišku prekės ženklo sinonimu. Visos funkcijos, kurias „Apple“ įdiegė savo operacinėse sistemose pastaraisiais metais, taip pat atsispindi „Apple“ kortelėse. Jų dėka Apple vartotojai gali paslėpti savo el. paštą, IP adresą arba uždrausti programoms sekti vartotoją kitose svetainėse ir programose. Asmens duomenų šifravimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Todėl nenuostabu, kad „Apple“ turi didelį populiarumą privatumo srityje. Todėl bendruomenėje jis yra gerbiamas. Deja, naujausi išvados rodo, kad akcentuojant privatumą, tai gali būti ne taip paprasta. „Apple“ turi gana esminę problemą ir ją sunku paaiškinti.

„Apple“ renka duomenis apie savo vartotojus

Tačiau dabar paaiškėja, kad „Apple“ gana tikėtina, kad visą laiką renka duomenis apie savo vartotojus. Galų gale, čia nėra nieko blogo – juk milžinas turi platų aparatinės ir programinės įrangos portfelį, o optimaliam jų veikimui svarbu turėti analitinius duomenis. Šiuo atveju pasiekiame pradinį „Apple“ įrenginio paleidimą. Šiame žingsnyje sistema klausia, ar jūs, kaip vartotojai, norite dalytis analitiniais duomenimis ir taip padėti tobulinti pačius produktus. Tokiu atveju kiekvienas gali pasirinkti, dalintis duomenimis ar ne. Tačiau svarbiausia, kad šie duomenys būtų visiškai anonimiškas.

Štai čia ir pasiekiame problemos esmę. Saugumo ekspertas Tommy Myskas nustatė, kad nesvarbu, ką pasirinksite (bendrinti/nebendrinti), analitiniai duomenys vis tiek bus siunčiami „Apple“, nepaisant vartotojo (ne)sutikimo. Tiksliau sakant, tai yra jūsų elgesys vietinėse programose. Todėl „Apple“ turi apžvalgą, ko ieškote „App Store“, „Apple Music“, „Apple TV“, „Books“ ar „Actions“. Be paieškų, analizės duomenys taip pat apima laiką, kurį praleidžiate žiūrėdami tam tikrą elementą, ką paspaudžiate ir pan.

Duomenų susiejimas su konkrečiu vartotoju

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nieko rimto. Tačiau portalas Gizmodo pabrėžė gana įdomią idėją. Tiesą sakant, tai gali būti labai jautrūs duomenys, ypač ieškant elementų, susijusių su kontroversiškomis temomis, tokiomis kaip LGBTQIA+, abortai, karai, politika ir kt. Kaip jau minėjome aukščiau, šie analitiniai duomenys turėtų būti visiškai anonimiški. Taigi, kad ir ko ieškotumėte, „Apple“ neturėtų žinoti, kad jo ieškojote.

privacy_matters_iphone_apple

Bet taip gali būti, kad taip nėra. Remiantis Mysko išvadomis, dalis atsiųstų duomenų apima duomenis, pažymėtus kaip „dsld"jie nebuvo „Katalogo paslaugų identifikatorius“. Ir būtent šie duomenys nurodo konkretaus vartotojo „iCloud“ paskyrą. Todėl visi duomenys gali būti aiškiai susieti su konkrečiu vartotoju.

Ketinimas ar klaida?

Taigi baigiant pateikiamas gana esminis klausimas. Ar „Apple“ šiuos duomenis renka tyčia, ar tai apgailėtina klaida, kuri kenkia įvaizdžiui, kurį milžinas kūrė daugelį metų? Visai gali būti, kad obuolių kompanija į tokią situaciją pateko atsitiktinai arba per kvailą klaidą, kurios (galbūt) niekas nepastebėjo. Tokiu atveju tenka grįžti prie minėto klausimo, t.y. prie pačios įžangos. Privatumo akcentavimas šiandien yra neatsiejama „Apple“ strategijos dalis. Apple jį reklamuoja kiekviena tinkama proga, kai, be to, šis faktas dažnai viršija, pavyzdžiui, techninės įrangos specifikacijas ar kitus duomenis.

Šiuo požiūriu atrodo nerealu, kad „Apple“ pakenktų ilgamečiam darbui ir pozicionavimui, vėliau stebėdama savo vartotojų analitinius duomenis. Kita vertus, tai nereiškia, kad galime visiškai atmesti šią galimybę. Kaip jūs matote šią situaciją? Ar tai tyčia, ar klaida?

.