Filipas Brož Kai dirbau neįvardytame įstaigoje specialiąja pedagoge su žmonėmis, turinčiais intelekto ir kombinuotą negalią, pajutau stulbinančius paradoksus. Daugeliu atvejų neįgalieji yra priklausomi nuo vienintelio pajamų šaltinio – invalidumo pensijos. Tuo pačiu metu kasdienei veiklai reikalingos kompensuojamosios pagalbinės priemonės yra labai brangios, o vienas prietaisas gali kainuoti kelis tūkstančius kronų, pavyzdžiui, paprasta plastikinė bendravimo knygelė. Be to, tai dažniausiai nesibaigia vienos programėlės įsigijimu.
Apple įrenginiai taip pat nėra tarp pigiausių, tačiau jie siūlo visapusišką sprendimą viename. Pavyzdžiui, aklas žmogus gali apsieiti su vienu „iPhone“ ar „iPad“ ir viena konkrečia kompensuojamąja pagalba. Be to, vis dažniau kreipiamasi dėl panašiai brangių prietaisų subsidijos. Galiausiai tai pašalina poreikį turėti daugybę skirtingų kompensavimo įrenginių.
[su_pullquote align="right"]„Manome, kad technologijos turėtų būti prieinamos visiems.[/su_pullquote]
Būtent tai „Apple“ pabrėžė per paskutinį pagrindinį pranešimą pristatyti nauji MacBook Pro. Visą pristatymą jis pradėjo vaizdo įrašu, kuriame parodyta, kaip jo įrenginiai gali padėti žmonėms su negalia gyventi įprastą ar bent jau geresnį gyvenimą. Jis taip pat išleido naują perkurtas pritaikymo neįgaliesiems puslapis, sutelkiant dėmesį į šį segmentą. „Manome, kad technologijos turėtų būti prieinamos visiems“, – rašo „Apple“, parodydama istorijas, kuriose jos produktai iš tikrųjų padeda pagerinti žmonių su negalia gyvenimą.
Dėmesys tam, kad produktai būtų prieinami neįgaliesiems, buvo matomi jau šių metų gegužę, kai „Apple“ pradėjo savo parduotuvėse, įskaitant Čekijos internetinę parduotuvę, parduoti kompensuojamąsias priemones ir priedai akliesiems ar kitaip fiziškai neįgaliems naudotojams. Nauja kategorija apima devyniolika skirtingų produktų. Meniu yra, pavyzdžiui, jungikliai, skirti geriau valdyti Apple įrenginius sutrikus motorikai, specialūs klaviatūros dangteliai regėjimo negalią turintiems žmonėms ar Brailio rašto eilutės, kad akliesiems būtų lengviau dirbti su tekstu.
[su_youtube url=”https://youtu.be/XB4cjbYywqg” width=”640″]
Kaip žmonės juos naudoja praktiškai, „Apple“ pademonstravo minėtame vaizdo įraše per paskutinį pagrindinį pranešimą. Pavyzdžiui, aklas studentas Mario Garcia yra aistringas fotografas, kuris fotografuodamas naudoja VoiceOver. Balso asistentas jam išsamiai apibūdins, kas yra jo ekrane fotografuojant, įskaitant žmonių skaičių. Įdomi ir vaizdo įrašų redaktorės Sados Paulson, kuriai sutriko motorika ir kūno judesiai, istorija. Dėl šios priežasties ji yra visiškai prikaustyta prie invalido vežimėlio, bet vis tiek sugeba kaip profesionalė redaguoti vaizdo įrašą „iMac“. Tam ji naudoja šoninius jungiklius, esančius jos vežimėlyje, kuriais valdo kompiuterio darbalaukį. Iš vaizdo įrašo aišku, kad jam visiškai nėra ko gėdytis. Trumpametražius filmukus jis montuoja kaip profesionalas.
Tačiau net Čekijoje yra žmonių, kurie negali toleruoti Apple produktų. „Prieinamumas yra pagrindinė savybė, be kurios negaliu apsieiti dėl savo negalios. Jei reiktų patikslinti, naudoju šį skyrių, kad visiškai valdyčiau Apple įrenginius be vizualinio valdymo. „VoiceOver“ man yra svarbiausia, aš negaliu be jo dirbti“, – sako aklas IT entuziastas, kompensavimo priemonių pardavėjas ir „Apple“ gerbėjas Karelas Giebischas.
Laikas pokyčiams
Anot jo, laikas modernizuotis ir griauti senus barjerus bei išankstines nuostatas, su kuo aš visiškai sutinku. Daugelis žmonių, turinčių įvairią negalią, iš pirmų lūpų yra patyrę kokią nors institucinę įrangą, kurioje su jais visai nebuvo dirbama. Aš asmeniškai lankiausi keliose tokiose įstaigose ir kartais jaučiausi lyg kalėjime. Laimei, pastarųjų metų tendencija – deinstitucionalizacija, t.y., naikinama stambios institucijos, o priešingai – užsienio šalių pavyzdžiu žmonės perkeliami į bendruomeninius būstus ir mažesnius šeimyninius namus.
„Šiandien technologijos jau yra tokio lygio, kad kai kurias negalios rūšis galima gana gerai pašalinti. Tai reiškia, kad technologijos atveria naujas galimybes, įgalindamos neįgaliesiems gyventi daug geresnį gyvenimą ir mažiau priklausyti nuo specializuotų organizacijų“, – pažymi Giebisch, naudojantis iPhone, iPad, MacBook, Apple Watch ir iMac.
„Daugeliu atvejų apsigyvenu su „iPhone“, kuriuo atlieku daugybę užduočių net kelyje. Tikrai neturiu šio įrenginio tik telefono skambučiams, bet, galima sakyti, naudoju jį beveik kaip kompiuterį. Kitas svarbus įrenginys yra „iMac“. Nežinau kodėl, bet man labai patogu dirbti. Turiu jį ant savo stalo namuose ir juo naudotis yra maloniau nei „MacBook“, – tęsia Giebisch.
Karel taip pat tam tikrais atvejais naudoja aparatinę klaviatūrą, kad būtų lengviau dirbti su iOS. „Man taip pat svarbios ausinės, kad netrukdyčiau aplinkai su „VoiceOver“ ar laisvų rankų įranga keliaujant“, – aiškina jis ir priduria, kad karts nuo karto pajungia ir Brailio rašto liniją, kurios dėka patikrina rodoma informacija ekrane Brailio raštu, t. y. liečiant.
„Žinau, kad su „VoiceOver“ galite efektyviai fotografuoti ir net redaguoti vaizdo įrašus, bet aš dar nenagrinėjau šių dalykų. Vienintelis dalykas, kurį kol kas naudoju šioje srityje, yra alternatyvūs „VoiceOver“ sukurtų nuotraukų antraštės, pavyzdžiui, „Facebook“. Tai garantuoja, kad galiu apytiksliai įvertinti, kas šiuo metu yra nuotraukoje“, – Giebisch apibūdina, ką sugeba kaip aklas žmogus, naudodamas „VoiceOver“.
Neatsiejama Karlo gyvenimo dalis – Laikrodis, kurį jis daugiausia naudoja perskaitydamas pranešimus ar atsakydamas į įvairias žinutes ir el. „Apple Watch taip pat palaiko VoiceOver, todėl yra visiškai prieinamas žmonėms su regėjimo negalia“, – teigia Giebisch.
Aistringas keliautojas
Net laisvai samdomu sistemos administratoriumi dirbantis Pavelas Dostalis neapsieitų be prieinamumo ir jo funkcijų. „Labai mėgstu keliauti. Per spalį aplankiau dvylika Europos miestų. Matau tik viena akimi, ir tai blogai. Turiu įgimtą tinklainės defektą, susiaurėjusį regėjimo lauką ir nistagmą“, – aprašo Dostál.
„Be „VoiceOver“ negalėčiau skaityti nei pašto, nei meniu, nei autobuso numerio. Aš net negalėčiau patekti į traukinių stotį svetimame mieste ir, svarbiausia, negalėčiau dirbti, juo labiau įgyti išsilavinimą be prieigos“, – sako Pavelas, kuris naudoja MacBook Pro. darbo ir iPhone 7 Plus dėl kokybiškos kameros, leidžiančios jam skaityti spausdintą tekstą, informacinius skydelius ir panašiai.
„Be to, turiu antros kartos Apple Watch, kuris mane motyvuoja daugiau sportuoti ir įspėja apie visus svarbius įvykius“, – teigia Dostál. Jis taip pat pažymi, kad „Mac“ jo pagrindinė programa yra „iTerm“, kurią jis naudoja kiek įmanoma daugiau. „Man tai patogiau nei kitos grafikos programos. Keliaudamas negaliu apsieiti be neprisijungus naudojamų „Google“ žemėlapių, kurie visada nuveda mane ten, kur reikia. Aš taip pat dažnai apverčiau spalvas įrenginiuose“, - daro išvadą Dostál.
Karelio ir Pavelo istorijos yra aiškus įrodymas, kad tai, ką Apple daro prieinamumo ir neįgaliųjų srityje, yra prasminga. Taigi žmonės, turintys negalią, gali dirbti ir veikti pasaulyje visiškai normaliai, o tai yra puiku. Be to, daug kartų iš visų Apple produktų jie gali išspausti daug daugiau, nei sugeba eilinis vartotojas. Palyginti su konkurentais, „Apple“ turi didžiulį pranašumą prieinamumo srityje.
puikus straipsnis
Man patinka Apple ir jų pagalba neįgaliesiems bei tai, kaip jie elgiasi su sveikata, yra puiki. Aš laikau kumščius, kad jie tai gautų. Jokia kita įmonė to nedaro. Tik norėčiau, kad jie neapleistų kompiuterių.
Aš laikau kumščius už visus dalyvaujančius.
niekas nežino, ar kada nors to prireiks.
Puikus straipsnis, Filipai.
Dėl savo darbo išmokau nemažai dalykų naudodamas „Voice Over“ ir turiu pripažinti, kad neįtikėtina, ką su juo galite padaryti. Ir kaip paprasta! Gerai, kad toks pagalbininkas yra.