Uždaryti skelbimą

Kaip ir tikėtasi, naujieji „MacBook“ gavo naują didelės spartos „Thunderbolt“ („LightPeak“) prievadą, o kiti „Apple“ kompiuteriai paseks. Šiame straipsnyje norėčiau išsamiai pažvelgti į šlovingą „Thunderbolt“ tiek techniniu, tiek teoriniu požiūriu.


Perkūnas po padidinamuoju stiklu

Nors „LightPeak“ daugiausia kalbėjo apie optinio pluošto perdavimą, „Thunderbolt“, pasirodęs „MacBook Pro“, yra metalinis, t.y. perdavimas pagrįstas elektronais, o ne fotonais. Tai reiškia, kad apie teorinį 100 Gb/s greitį kol kas galime tik pasvajoti, taip pat apie 100 m kabelius. Kita vertus, elektronų dėka „Thunderbolt“ gali įkrauti ir pasyvius įrenginius iki 10 W, o kaina bus gerokai mažesnė dėl optikos nebuvimo. Manau, kad būsimoje optinėje versijoje taip pat bus metalinė dalis, skirta tik įkrovimui.

„Thunderbolt“ naudoja PCI Express 2.0 sąsają, per kurią bendrauja. Jo pralaidumas siekia iki 16 Gb/s. PCI Express dabar daugiausia naudojamas vaizdo plokštėse. Taigi „Thunderbolt“ tampa savotišku išoriniu PCI Express, o ateityje galėtume tikėtis ir išorinių vaizdo plokščių, prijungtų per naują „Intel“ sąsają.

„Thunderbolt“, bent jau taip, kaip pristatė „Apple“, yra sujungtas su mini DisplayPort 1.1 versijoje ir leidžia su juo suderinti atgal. Taigi, jei per Thunderbolt prijungsite, pavyzdžiui, Apple Cinema Display, jis veiks normaliai, net jei Apple monitoriuje dar nėra Thunderbolt.

Labai įdomu tai, kad naujoji sąsaja yra dviejų kanalų ir dvikryptė. Taigi duomenų srautai gali veikti lygiagrečiai, todėl bendras duomenų perdavimas siekia iki 40 Gb/s, tačiau didžiausias vieno kanalo greitis viena kryptimi vis tiek yra 10 Gb/s. Taigi, kam tai naudinga? Pavyzdžiui, galite keistis duomenimis tarp dviejų įrenginių tuo pačiu metu didžiausiu įmanomu greičiu, siųsdami vaizdą į išorinį monitorių.

Be to, „Thunderbolt“ gali atlikti vadinamąjį „ramunėlių sujungimą“, kuris yra įrenginių sujungimo grandinėmis metodas. Tokiu būdu galite nuosekliai prijungti iki 6 įrenginių su Thunderbolt prievadu, kuris veiks kaip įvesties/išvesties įrenginiai, ir iki 2 monitorių su DisplayPort grandinės gale (su dviem monitoriais tai bus 5 įrenginiai), kurie nereikia turėti „Thunderbolt“. Be to, „Thunderbolt“ turi minimalų delsą (8 nanosekundės) ir labai tikslią perdavimo sinchronizaciją, kuri yra svarbi ne tik „daisy“ grandininimui.

USB 3.0 žudikas?

„Thunderbolt“ labiausiai kelia grėsmę USB 3.0, kuri vis dar lėtai vystosi. Naujasis USB siūlo iki 5 Gb/s perdavimo greitį, t.y. perpus mažesnį nei „Thunderbolt“ pajėgumą. Tačiau USB nepasiūlo tokių dalykų kaip kelių kanalų ryšys, grandinės sujungimas ir aš net nesitikiu, kad bus naudojama kompozitinė A/V išvestis. Taigi USB 3.0 yra greitesnis ankstesnės dvigubos versijos brolis.

USB 3.0 galima papildomai prijungti prie pagrindinės plokštės per PCI-e, deja, Thunderbolt to neleidžia. Jį reikia įdiegti tiesiai pagrindinėje plokštėje, taigi, jei svarstote galimybę pridėti „Thunderbolt“ prie savo kompiuterio, turiu jus nuvilti. Tačiau galime tikėtis, kad „Intel“ ir galiausiai kiti pagrindinių plokščių gamintojai pradės tai diegti naujuose produktuose.

Be jokios abejonės, „Thunderbolt“ yra tiesioginis naujojo USB konkurentas, tarp jų vyks įnirtinga kova. USB jau kovojo panašioje kovoje su tuo metu nauja FireWire sąsaja. Iki šiol „FireWire“ tapo mažumos problema, o USB yra beveik visur. Nors „Firewire“ siūlė didesnį perdavimo greitį, jį sutrukdė mokamas licencijavimas, o USB licencija buvo nemokama (išskyrus specialią didelės spartos USB versiją). Tačiau „Thunderbolt“ pasimokė iš šios klaidos ir nereikalauja jokių licencijų mokesčių iš trečiųjų šalių gamintojų.

Taigi jei „Thunderbolt“ laimės vietą saulėje, kils klausimas, ar USB 3.0 iš viso reikės. Suderinamumas su USB vis tiek bus galimas naudojant „Thunderbolt“ sumažinus, o dabartinio USB 2.0 užteks įprastam „flash drive“ duomenų perdavimui. Taigi naujajam USB bus sunku, o po kelerių metų „Thunderbolt“ gali jį visiškai išstumti. Be to, už „Thunderbolt“ stovi 2 labai stiprūs žaidėjai – „Intel“ ir „Apple“.

Kam tai bus naudinga?

Jei galime kalbėti apie dabartinį laiką, tada „Thunderbolt“ praktiškai nenaudojamas, daugiausia dėl to, kad nėra įrenginių su šia sąsaja. Nenuostabu, kad Apple pirmoji išskirtinai pristatė Thunderbolt savo nešiojamuosiuose kompiuteriuose, be to, išskirtinumas garantuojamas daugelį mėnesių, bent jau integruojant į pagrindines plokštes.

Tačiau kiti gamintojai tik pradeda flirtuoti su „Thunderbolt“. "Western Digital, Pažadai a LaCie jau paskelbė apie duomenų saugyklų ir kitų įrenginių su nauja Intel sąsaja gamybą, todėl galima tikėtis, kad kiti stiprūs žaidėjai, pvz. "Seagate", "Samsung", A duomenys ir netrukus bus pridėta daugiau, nes tik nedaugelis norės praleisti naująją bangą, kurios populiarumą jie gali įveikti. „Apple“ tapo savotišku tikrumo, susijusių su naujų technologijų diegimu, simboliu, o dauguma jos įdiegtų technologijų per tam tikrą laiką tapo beveik įprastomis, vadovaujama originalaus USB.

Galime tikėtis, kad „Apple“ norės įdiegti „Thunderbolt“ daugumoje savo produktų. Nauja „Time Capsule“ versija yra beveik 100% tikra, kaip ir nauji „iMac“ ir kiti „Apple“ kompiuteriai, kurie bus pristatyti artimiausioje ateityje. Diegimo taip pat galima tikėtis „iOS“ įrenginiuose, kur „Thunderbolt“ pakeis esamą doko jungtį. Tiksliai teigti, kad taip bus šiemet, negalima, bet ranką į ugnį numočiau už tai, kad iPad 3 ir iPhone 6 to nebeišvengs.

Jei „Thunderbolt“ tikrai pavyks prasibrauti tarp I/O įrenginių, tai iki metų pabaigos galime tikėtis gausaus produktų su šia sąsaja. „Thunderbolt“ yra toks universalus, kad gali nemirktelėdamas pakeisti visas senas jungtis ir modernias sąsajas, tokias kaip HDMI, DVI ir DisplayPort. Galų gale nėra jokios priežasties, kodėl jis negali pakeisti klasikinio LAN. Viskas priklauso tik nuo gamintojų palaikymo ir jų pasitikėjimo nauja sąsaja bei, galiausiai, nuo klientų pasitikėjimo.

Ištekliai: ', intel.com

.