Filipas Novotny Prieš ketverius metus „Google“ pristatė naują operacinę sistemą „Chrome“ OS, ji pasiūlė modernią, nebrangią „Windows“ arba „OS X“ alternatyvą. „Chromebook“ bus įrenginiai, kuriuos galėsite padovanoti savo darbuotojams, juos galėsite paleisti per dvi sekundes ir jie bus neįtikėtinai pigūs“, – tuomet sakė režisierius Ericas Schmidtas. Tačiau po kelerių metų pati „Google“ paneigė šį teiginį, kai išleido prabangų ir palyginti brangų „Chromebook Pixel“ nešiojamąjį kompiuterį. Priešingai, jis patvirtino naujosios platformos neįskaitomumą klientų akyse.
Panašus nesusipratimas ilgą laiką vyravo „Jablíčkář“ redakcijoje, todėl nusprendėme išbandyti du įrenginius iš priešingų spektro galų: pigų ir nešiojamąjį „HP Chromebook 11“ bei aukščiausios klasės „Google Chromebook Pixel“.
Konceptas
Jei norėtume suprasti „Chrome“ OS platformos prigimtį, galėtume ją iliustruotai palyginti su naujausiais „Apple“ nešiojamųjų kompiuterių kūrimu. Būtent „Mac“ gamintojas 2008 metais nusprendė atitrūkti nuo praeities ir išleido daugeliu atžvilgių revoliucinį „MacBook Air“. Tradiciniu nešiojamųjų kompiuterių požiūriu šis gaminys buvo gerokai apkarpytas – jam trūko DVD įrenginio, daugumos standartinių prievadų ar pakankamai didelės saugyklos, todėl pirmosios reakcijos į MacBook Air buvo kiek skeptiškos.
Be minėtų pakeitimų, apžvalgininkai atkreipė dėmesį, pavyzdžiui, į tai, kad neįmanoma paprasčiausiai pakeisti baterijos nesurinkus. Tačiau per kelis mėnesius paaiškėjo, kad „Apple“ teisingai nustatė ateities tendencijas nešiojamų kompiuterių srityje, o „MacBook Air“ sukurtos naujovės atsispindėjo ir kituose gaminiuose, pavyzdžiui, „MacBook Pro“ su Retina ekranu. Juk jie pasireiškė ir konkuruojančiais kompiuterių gamintojais, kurie nuo pigių ir nekokybiškų netbookų gamybos perėjo prie prabangesnių ultrabookų.
Kaip „Apple“ optines laikmenas vertino kaip nenaudingą relikviją, jos konkurentė Kalifornijoje „Google“ taip pat suprato neišvengiamą debesų eros pradžią. Jis pamatė savo plataus interneto paslaugų arsenalo potencialą ir žengė dar vieną žingsnį prie interneto. Be DVD ir „Blu-ray“, jis taip pat atsisakė nuolatinės fizinės saugyklos kompiuteryje, o „Chromebook“ yra labiau įrankis prisijungti prie „Google“ pasaulio nei galingas skaičiavimo įrenginys.
Pirmieji žingsniai
Nors „Chromebook“ kompiuteriai savo funkcionalumu yra gana savotiškas įrenginių tipas, iš pirmo žvilgsnio jie sunkiai išsiskiria iš kitų asortimento. Daugumą jų ramia sąžine galima būtų priskirti prie Windows (arba Linux) internetinių kompiuterių, o aukštesnės klasės atveju – prie ultrabookų. Jo konstrukcija beveik tokia pati, tai klasikinio tipo nešiojamasis kompiuteris be hibridinių funkcijų, tokių kaip nuimamas ar besisukantis ekranas.
OS X vartotojai taip pat gali jaustis kaip namie. „Chromebook“ įrenginiuose netrūksta tokių funkcijų kaip magnetinis apverčiamas ekranas, klaviatūra su atskirais klavišais ir funkcijų eilute jos viršuje, didelė kelių lietimų jutiklinė dalis ar blizgus ekrano paviršius. Pavyzdžiui, Samsung Series 3 aiškiai skiriasi nuo MacBook Air Įkvėptas net dizaino, todėl niekas netrukdo atidžiau pažvelgti į „Chromebook“ įrenginius.
Pirmas dalykas, kuris jus nustebina pirmą kartą atidarius ekraną, yra greitis, kuriuo „Chromebook“ įrenginiai gali paleisti sistemą. Daugelis jų gali tai padaryti per penkias sekundes, o konkurentai „Windows“ ir „OS X“ negali prilygti. Dėl naudojamos „flash“ (~SSD) atminties pabudimas iš miego yra „Macbook“ lygiu.
Jau prisijungimo ekrane atskleidžiamas specifinis „Chrome“ OS pobūdis. Vartotojų paskyros čia yra glaudžiai susietos su Google paslaugomis, o prisijungimas atliekamas naudojant Gmail el. pašto adresą. Tai įgalina visiškai individualius kompiuterio nustatymus, duomenų saugumą ir išsaugotus failus. Be to, jei vartotojas pirmą kartą prisijungia prie tam tikro „Chromebook“, visi reikalingi duomenys atsisiunčiami iš interneto. Taigi kompiuteris su „Chrome“ OS yra puikiai nešiojamas įrenginys, kurį kiekvienas gali greitai pritaikyti.
Vartotojo sąsaja
„Chrome“ OS nuėjo ilgą kelią nuo pirmosios versijos ir nebėra tik naršyklės langas. Prisijungę prie „Google“ paskyros dabar atsidursite klasikiniame darbalaukyje, kurį žinome iš kitų kompiuterių sistemų. Apačioje kairėje randame pagrindinį meniu, o jo dešinėje – populiarių programų atstovus kartu su šiuo metu veikiančiomis programomis. Tada priešingas kampas priklauso įvairiems rodikliams, tokiems kaip laikas, garsumas, klaviatūros išdėstymas, esamo vartotojo profilis, pranešimų skaičius ir pan.
Pagal numatytuosius nustatymus minėtas populiarių programų meniu veikiau yra labiausiai paplitusių internetinių Google paslaugų sąrašas. Tai apima, be pagrindinio sistemos komponento – „Chrome“ naršyklės, „Gmail“ el. pašto programos, „Google“ disko saugyklos ir trijų biuro paslaugų, pavadintų „Google“ dokumentai. Nors gali atrodyti, kad po kiekviena piktograma yra paslėptos atskiros darbalaukio programos, taip nėra. Paspaudus ant jų atsidarys naujas naršyklės langas su nurodytos paslaugos adresu. Iš esmės tai yra žiniatinklio programų tarpinis serveris.
Tačiau tai nereiškia, kad jų naudojimas nebūtų patogus. Visų pirma, „Google Docs“ biuro programos yra labai geras įrankis, tokiu atveju atskira „Chrome“ OS versija nebūtų prasminga. Po daugelio metų kūrimo „Google“ teksto, skaičiuoklių ir pristatymų redaktoriai yra konkurencijos viršūnėje, o „Microsoft“ ir „Apple“ šiuo atžvilgiu turi daug ką pasivyti.
Be to, dažniausiai naudojamų paslaugų, tokių kaip Google Docs ar Drive, galią puikiai papildo pati naršyklė, kuriai vargu ar galima priekaištauti. Jame galime rasti visas funkcijas, kurias galime žinoti iš kitų jo versijų, ir galbūt nereikia jų minėti. Be to, „Google“ naudojo operacinės sistemos valdymą ir įtraukė į „Chrome“ kitas naudingas funkcijas. Vienas iš geriausių yra galimybė perjungti langus pajudinus tris pirštus ant valdymo skydelio, panašiai kaip keičiate stalinius kompiuterius OS X. Taip pat yra sklandus slinkimas su inercija, o galimybė priartinti mobiliųjų telefonų stilių taip pat turėtų būti įtraukta į būsimus atnaujinimus.
Dėl šių funkcijų naudotis žiniatinkliu tikrai malonu ir nesunku atsidurti, kai po kelių minučių atsidaro tuzinas langų. Prie to pridėjus naujos, nepažįstamos aplinkos žavesį, „Chrome“ OS gali atrodyti kaip ideali operacinė sistema.
tačiau jis pamažu ateina į protą ir mes pradedame atrasti įvairių problemų ir trūkumų. Nesvarbu, ar naudojatės kompiuteriu kaip reiklus profesionalas, ar kaip paprastas vartotojas, su naršykle ir keliomis iš anksto įdiegtomis programomis išsiversti nėra lengva. Anksčiau ar vėliau turėsite atidaryti ir redaguoti įvairių formatų failus, tvarkyti juos aplankuose, atsispausdinti ir pan. Ir tai tikriausiai yra silpniausia „Chrome“ OS vieta.
Tai ne tik darbas su egzotiškais formatais iš patentuotų programų, problema gali kilti jau tada, kai el. paštu gauname, pavyzdžiui, RAR, 7-Zip tipo archyvą ar net tiesiog užšifruotą ZIP. „Chrome“ OS negali su jais susidoroti, todėl turėsite naudoti tam skirtas internetines paslaugas. Žinoma, jie gali būti nepatogūs vartotojui, juose gali būti reklamos ar paslėptų mokesčių, todėl negalime pamiršti, kad reikia įkelti failus į žiniatinklio paslaugą, o tada atsisiųsti juos dar kartą.
Panašaus sprendimo reikia ieškoti ir atliekant kitus veiksmus, pavyzdžiui, redaguojant grafinius failus ir nuotraukas. Net ir šiuo atveju galima rasti interneto alternatyvų internetinių redaktorių pavidalu. Jų jau yra nemažai ir paprastesnėms užduotims jų gali užtekti atlikti nedidelius koregavimus, tačiau su bet kokia integracija į sistemą tenka atsisveikinti.
Šiuos trūkumus tam tikru mastu išsprendžia „Google Play“ parduotuvė, kurioje šiandien taip pat galime rasti daugybę programų, veikiančių grynai neprisijungus. Tarp jų yra, pavyzdžiui, gana sėkmingų grafinis a tekstinis redaktoriai, naujienų skaitytojai arba užduočių sąrašai. Tačiau vienoje iš tokių pilnavertės paslaugos, deja, bus dešimtys klaidinančių pseudoprogramų – nuorodų, kurios, be piktogramos paleidimo juostoje, nesiūlo jokių papildomų funkcijų ir visiškai neveiks be interneto ryšio.
Taigi bet koks darbas su „Chromebook“ apibrėžiamas ypatinga triguba skilimu – dažnu perjungimu tarp oficialių „Google“ programų, „Google Play“ pasiūlymo ir internetinių paslaugų. Žinoma, tai nėra visiškai patogu dirbant su failais, kuriuos reikia dažnai perkelti ir pakaitomis įkelti į skirtingas paslaugas. Jei taip pat naudojate kitą saugyklą, pvz., „Box“, „Cloud“ ar „Dropbox“, rasti tinkamą failą gali būti visai nelengva.
Pati „Chrome“ OS dar labiau apsunkina situaciją, atskirdama „Google“ diską nuo vietinės saugyklos, kuri akivaizdžiai nenusipelnė visavertės programos. Failų rodinyje nėra nė dalies funkcijų, prie kurių esame įpratę iš klasikinių failų tvarkyklių, ir jokiu būdu negali prilygti žiniatinklio „Google“ diskui. Vienintelė paguoda yra ta, kad nauji „Chromebook“ naudotojai dvejiems metams gauna 100 GB nemokamos internetinės vietos.
Kodėl „Chrome“?
Pakankamas visaverčių programų pasiūla ir aiškus failų valdymas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurį turi turėti gera operacinė sistema. Tačiau jei ką tik sužinojome, kad „Chrome“ OS reikalauja daug kompromisų ir painių aplinkkelių, ar išvis įmanoma ją prasmingai naudoti ir rekomenduoti kitiems?
Tikrai ne kaip universalus sprendimas visiems. Tačiau tam tikrų tipų naudotojams „Chromebook“ gali būti tinkamas, netgi idealus sprendimas. Tai yra trys naudojimo atvejai:
Nereiklus interneto vartotojas
Šio teksto pradžioje minėjome, kad „Chromebook“ kompiuteriai daugeliu atžvilgių yra panašūs į pigius „netbook“. Šio tipo nešiojamieji kompiuteriai visada buvo skirti mažiausiai reikliems vartotojams, kuriems labiausiai rūpi kaina ir nešiojamumas. Šiuo atžvilgiu internetiniams kompiuteriams sekėsi neblogai, tačiau juos dažnai traukdavo žemos kokybės apdorojimas, pernelyg didelis kainos prioritetas našumo sąskaita ir, galiausiai, nepatogi ir per daug reikli Windows.
„Chromebook“ įrenginiai nesidalija šiomis problemomis – jie siūlo tinkamą aparatinės įrangos apdorojimą, tvirtą našumą ir, svarbiausia, operacinę sistemą, sukurtą tik siekiant maksimalaus kompaktiškumo. Kitaip nei internetiniuose kompiuteriuose, mums nereikia susidurti su lėta „Windows“, lėtėjančiu iš anksto įdiegtos „bloatware“ antplūdžiu ar sutrumpinta „pradedančia“ Office versija.
Taigi nereiklūs vartotojai gali pastebėti, kad „Chromebook“ jų tikslams visiškai pakanka. Kalbant apie naršymą internete, rašant el. laiškus ir tvarkant dokumentus, iš anksto įdiegtos Google paslaugos yra idealus sprendimas. Pateiktame kainų diapazone „Chromebook“ gali būti geresnis pasirinkimas nei klasikinis žemiausios klasės nešiojamasis kompiuteris.
Korporacinė sfera
Kaip atradome testuodami, operacinės sistemos paprastumas nėra vienintelis platformos privalumas. „Chrome“ OS siūlo unikalią galimybę, kuri, be mažiausiai reikliausių vartotojų, patiks ir verslo klientams. Tai glaudus ryšys su „Google“ paskyra.
Įsivaizduokite bet kokią vidutinę įmonę, kurios darbuotojai turi nuolat bendrauti tarpusavyje, reguliariai kurti ataskaitas ir pristatymus, o karts nuo karto taip pat pakeliauti tarp savo klientų. Jie dirba pamainomis ir turi nešiojamąjį kompiuterį kaip grynai darbo įrankį, kurio nereikia nuolat turėti su savimi. „Chromebook“ yra visiškai idealus šioje situacijoje.
Bendravimui el. paštu galima naudoti įmontuotą „Gmail“, o „Hangout“ paslauga padės susirašinėjant momentiniais pranešimais ir konferenciniais skambučiais. „Google Docs“ dėka visa darbo komanda gali bendradarbiauti kuriant dokumentus ir pristatymus, o dalijimasis vyksta per „Google“ diską arba anksčiau minėtas komunikacijos kanalus. Visa tai yra vieningos paskyros antraštė, kurios dėka visa įmonė palaiko ryšį.
Be to, dėl galimybės greitai pridėti, ištrinti ir perjungti vartotojų paskyras „Chromebook“ yra visiškai nešiojamas – kai kam reikia darbo kompiuterio, jis tiesiog pasirenka bet kurį šiuo metu turimą elementą.
Išsilavinimas
Trečioji sritis, kurioje galima tinkamai naudoti „Chromebook“, yra švietimas. Ši sritis teoriškai gali gauti naudos iš ankstesniuose dviejuose skyriuose išvardytų privalumų ir dar kai kurių kitų.
„Chrome“ OS teikia daug naudos, ypač pradinėse mokyklose, kur „Windows“ ne visai tinka. Jei mokytojas teikia pirmenybę klasikiniam kompiuteriui, o ne jutikliniam planšetiniam kompiuteriui (pavyzdžiui, dėl aparatinės klaviatūros), „Google“ operacinė sistema tinka dėl savo saugumo ir santykinai lengvo naudojimo. Būtinybė pasikliauti žiniatinklio programomis yra paradoksalus privalumas švietime, nes nebūtina stebėti įprastų kompiuterių „užpildymo“ nepageidaujama programine įranga.
Kiti teigiami veiksniai yra žema kaina, greitas sistemos paleidimas ir didelis perkeliamumas. Kaip ir verslo atveju, „Chromebook“ įrenginius galima palikti klasėje, kur jais dalinsis dešimtys mokinių.
Platformos ateitis
Nors išvardijome ne vieną argumentą, kodėl Chrome OS galėtų būti tinkamas sprendimas tam tikrose srityse, kol kas nerandame daug šios platformos rėmėjų švietime, versle ar tarp paprastų vartotojų. Čekijos Respublikoje tokia situacija logiška, nes čia labai sunku įsigyti „Chromebook“. Tačiau situacija visai nebloga ir užsienyje – JAV ji aktyviai (t.y. internete) naudojant klientų ne daugiau kaip 0,11 proc.
Kalti ne tik patys trūkumai, bet ir Google požiūris. Kad ši sistema išpopuliarėtų minėtose trijose sferose ar net pagalvotų apie kelionę už jų ribų, reikėtų esminių Kalifornijos kompanijos pokyčių. Šiuo metu atrodo, kad „Google“, panašiai kaip ir daugelis kitų savo projektų, neskiria pakankamai dėmesio „Chromebook“ įrenginiams ir negali to tinkamai suvokti. Tai ypač akivaizdu rinkodaroje, kuri yra labai švelni.
Oficialioje dokumentacijoje „Chrome“ OS vaizduojama kaip „visiems atvira“ sistema, tačiau griežtas žiniatinklio pristatymas jos nepriartina, o „Google“ nedaro aiškios ir tikslingos reklamos kitose žiniasklaidos priemonėse. Jis visa tai dar labiau apsunkino išleisdamas „Chromebook Pixel“, kuris visiškai paneigė platformą, kuri turėjo būti pigi ir prieinama alternatyva „Windows“ ir „OS X“.
Jei laikysimės paralelės nuo šio teksto pradžios, „Apple“ ir „Google“ turi daug bendro nešiojamųjų kompiuterių srityje. Abi įmonės stengiasi kontroliuoti aparatinę ir programinę įrangą ir nebijo atitrūkti nuo susitarimų, kurie, jų nuomone, yra pasenę arba pamažu miršta. Tačiau nereikia pamiršti vieno esminio skirtumo: Apple yra kur kas nuoseklesnis už Google ir atsilieka už visus savo produktus šimtu procentų. Tačiau „Chromebook“ kompiuterių atveju negalime įvertinti, ar „Google“ visomis priemonėmis stengsis jį išstumti į dienos šviesą, ar jo nelauks „Google Wave“ vadovaujamas skyrius su pamirštais produktais.
Nenoriu pirkti nešiojamojo kompiuterio iš „Google“, kuris po mėnesio man praneš, kad palaikymas baigėsi, nes jo niekas iš tikrųjų nenaudoja ir jis nebetilps į jų biudžetą. „Google“ su tokiu elgesiu eis į pragarą. Na, kad ir kas tai būtų, aš to nepraleisiu.
:D o žmogau, tai vėl "objektyvi" apžvalga. Suprantu, kad kai kurie iš jūsų yra absoliučiai fanatiški Apple gerbėjai, bet ar taip rašote tikrai objektyvią apžvalgą? Bet aš tikriausiai daug ko iš tavęs norėčiau, ar ne?
O kas buvo neobjektyvu? Kad vėl nebūtum iš tų pseudoekspertų...
NAUJIENA – ŠLAPIMOSI