Michal Ždanský „iPhoto“ yra paskutinis „iLife“ šeimos narys, kurio trūko „iOS“. Jo premjera įvyko trečiadienio pagrindiniame pranešime ir tą pačią dieną buvo galima atsisiųsti. Kaip ir nuotraukų redagavimas, „iPhoto“ turi šviesiąsias ir tamsiąsias puses.
„iPhoto“ pasirodymas buvo jau iš anksto nuspėjamas, todėl jo atėjimas nebuvo staigmena. „iPhoto“ sistemoje „Mac OS X“ yra puiki programa, skirta nuotraukoms tvarkyti ir redaguoti net pradiniame ar šiek tiek pažengusiame lygyje. Nesitikėjome momentinių vaizdų organizavimo iš „iPhoto“, juk „Pictures“ programėlė tuo pasirūpina. Įdomi situacija susiklosto iOS, nes tai, ką suteikia viena aplikacija Mac’e, yra padalinta į dvi, ir tai nelabai sutvarko. Norėdami šiek tiek apibūdinti problemą, pabandysiu aprašyti, kaip veikia prieiga prie nuotraukų.
Paini failų tvarkymas
Skirtingai nuo trečiųjų šalių programų, „iPhoto“ neimportuoja nuotraukų į savo smėlio dėžę, o perima jas tiesiai iš galerijos, bent jau akimis. Pagrindiniame ekrane nuotraukos suskirstytos ant stiklinių lentynų. Pirmasis albumas yra redaguotas, t. y. nuotraukos redaguojamos programoje „iPhoto“, „Perkeltas“, „Favorites“, „Camera“ arba „Camera Roll“, „Photo Stream“ ir jūsų albumai, sinchronizuojami per „iTunes“. Jei fotoaparato prijungimo rinkinį prijungiate prie atminties kortelės, taip pat bus rodomi aplankai Neseniai importuoti ir Visi importuoti. Ir tada yra skirtukas Nuotraukos, sujungiantis kai kurių aplankų turinį.
Tačiau visa failų sistema yra labai paini ir parodo silpnąją iOS įrenginių pusę – centrinės saugyklos nebuvimą. Puikus šio probleminio serverio aprašymas MacStories.net, pabandysiu trumpai apibūdinti. „Mac“ kompiuteryje esančioje „iPhoto“, kurioje nuotraukas tvarko ir redaguoja viena programa, ji išsaugo pakeitimus taip, kad nesukurtų matomų kopijų (išsaugoma ir redaguota nuotrauka, ir originali nuotrauka, bet atrodo kaip vienas failas iPhoto). Tačiau iOS versijoje redaguotos nuotraukos išsaugomos savo aplanke, kuris saugomas programos smėlio dėžėje. Vienintelis būdas įtraukti redaguotą nuotrauką į fotoaparato ritinį yra ją eksportuoti, tačiau bus sukurta dublikatas ir vienu metu nuotrauka bus prieš redagavimą ir po jos.
Panaši problema iškyla perkeliant vaizdus iš vieno įrenginio į kitą, ką leidžia „iPhoto“. Šie vaizdai bus rodomi aplanke Perkelta, skirtuke Nuotraukos, bet ne sistemos Camera Roll, kuris turėtų veikti kaip bendra visų vaizdų erdvė – centrinė nuotraukų saugykla. Automatinis nuotraukų sinchronizavimas ir atnaujinimas, kurio tikėčiausi iš Apple kaip supaprastinimo dalies, nevyksta. Visa „iPhoto“ failų sistema atrodo gana nesugalvota, bet juk tai likutis iš pirmųjų „iOS“ versijų, kurios buvo daug uždaresnės nei dabartinė operacinė sistema. Ateityje „Apple“ turės visiškai permąstyti, kaip programos turėtų pasiekti failus.
Mane visiškai nustebino glaudesnio bendradarbiavimo su „Mac“ programa trūkumas. Nors redaguotas nuotraukas galite eksportuoti į „iTunes“ arba „Camera Roll“, iš kur galite perkelti nuotrauką į „iPhoto“, tačiau „Mac OS X“ programa neatpažįsta, kokius koregavimus padariau „iPad“, ji traktuoja nuotrauką kaip originalą. Atsižvelgiant į tai, kad galime eksportuoti projektus į „Mac“ programas iš „iMovie“ ir „Garageband“ iPad, to paties tikėčiaus ir su „iPhoto“. Žinoma, skirtingai nei kiti du, tai yra vienas failas, o ne projektas, bet aš nenoriu tikėti, kad „Apple“ negalėjo suteikti šios sinergijos.
Vaizdų eksportavimas turi dar vieną puikų grožio patarimą, kuris ypač nustebins profesionalus. Vienintelis galimas išvesties formatas yra JPG, neatsižvelgiant į tai, ar apdorojate PNG, ar TIFF. JPEG formato vaizdai, žinoma, yra suspausti, o tai natūraliai sumažina nuotraukų kokybę. Kokia prasmė, kad profesionalas gali apdoroti iki 19 Mpix nuotraukas, jei neturi galimybės eksportuoti jų į nesuspaustą formatą? Tai gerai, kai bendrinate socialiniuose tinkluose, tačiau jei norite naudoti „iPad“ redaguodami kelyje, išlaikydami 100% kokybę, geriau apdoroti nuotraukas darbalaukio „iPhoto“ arba „Aperture“.
Supainioti gestai ir neaiškūs valdikliai
„iPhoto“ tęsia realaus gyvenimo objektų imitavimo tendenciją, kaip matyti kitose programose, tokiose kaip „Odinis kalendorius“ arba „Adresų knyga“. Stiklinės lentynos, ant jų popieriniai albumai, šepečiai, ciferblatai ir linas. Ar tai gerai, ar blogai, labiau priklauso nuo asmeninių pageidavimų, nors man patinka šis išskirtinis stilius, kita vartotojų grupė norėtų paprastesnės, mažiau griozdiškos grafinės sąsajos.
Tačiau daugelį vartotojų vargins gana neaiškus valdymas, kuriam dažnai trūksta intuityvumo. Nesvarbu, ar tai yra daugybė neaprašytų mygtukų, kurių piktograma nedaug pasako apie funkciją, dvigubas valdymas juostoje x lietimo gestai ar daug paslėptų funkcijų, kurių daugiau sužinosite interneto forumuose arba plačiame programos žinyne. Tai iškviečiate iš pagrindinio ekrano su stiklinėmis lentynomis, o tai gali būti laikoma pagrindine užuomina. Dirbdami su nuotraukomis įvertinsite visur esančią kontekstinę pagalbą, kurią galite iškviesti atitinkamu mygtuku su klaustuko piktograma (ją rasite visose „iLife“ ir „iWork“ programose). Kai suaktyvinta, kiekvienam elementui rodomas nedidelis žinynas su išplėstiniu aprašymu. Reikia laiko, kol išmoksite 100% dirbti su „iPhoto“, ir dažnai grįšite į pagalbą, kol neprisiminsite visko, ko jums reikia.
Paminėjau paslėptus gestus. „iPhoto“ jų yra išsibarsčiusios gal kelios dešimtys. Apsvarstykite, pavyzdžiui, skydelį, kuris turėtų atstovauti nuotraukų galerijai, kai atidaromas albumas. Jei spustelėsite viršutinę juostą, atsiras kontekstinis meniu nuotraukoms filtruoti. Jei laikysite pirštą ir vilkite į šoną, skydelis persikels į kitą pusę, bet jei paspausite juostos kampą, pakeisite jo dydį. Bet jei norite paslėpti visą skydelį, turite paspausti mygtuką šalia jos esančioje juostoje.
Panaši painiava vyrauja renkantis nuotraukas redaguoti. „iPhoto“ turi puikią funkciją, kad dukart spustelėjus nuotrauką bus pasirinktos visos panašios, iš kurių galėsite pasirinkti, kurią redaguoti. Tuo metu pažymėtos nuotraukos atsiras matricoje ir bus pažymėtos baltu rėmeliu šoninėje juostoje. Tačiau judėjimas pažymėtose nuotraukose yra labai painus. Jei norite atidžiau pažvelgti į vieną iš nuotraukų, turite ją bakstelėti. Jei naudojate gestą Prispauskite, kad padidintumėte mastelį, nuotrauka tik padidins matricą jos rėmelyje. Panašų efektą galite pasiekti dukart bakstelėję nuotrauką. Ir tu nežinai, kad laikydamas ant nuotraukos dviem pirštais, suveiksi didinamąjį stiklą, kuris, mano nuomone, visiškai nereikalingas.
Kai bakstelėsite, kad pasirinktumėte vieną, kitos nuotraukos bus perdengtos iš viršaus ir po ja. Logiškai mąstant, prie kito kadro turėtumėte pereiti braukdami žemyn arba aukštyn, bet tilto klaida. Jei perbrauksite žemyn, panaikinsite esamos nuotraukos pasirinkimą. Perjunkite nuotraukas braukdami kairėn arba dešinėn. Tačiau jei vilkite horizontaliai žiūrėdami į visą matricą, panaikinsite pasirinkimą ir pereisite į kadrą prieš arba po pasirinkimo, kurį pastebėsite šoninėje juostoje. Tai, kad laikant pirštą ant bet kurio paveikslėlio jis bus įtrauktas į dabartinį pasirinkimą, taip pat nėra kažkas, ką jūs tiesiog sugalvojate.
Nuotraukų redagavimas „iPhoto“.
Norint nekritikuoti „iPhoto“, skirto „iOS“, reikia pasakyti, kad pačiam nuotraukų redaktoriui sekėsi labai gerai. Jį iš viso sudaro penkios dalys, o kelias funkcijas galite rasti net pagrindiniame redagavimo puslapyje be pasirinktos skilties (greitas patobulinimas, pasukimas, nuotraukos žymėjimas ir slėpimas). Pirmasis apkarpymo įrankis yra gana aiškiai išdėstytas. Yra keletas apkarpymo būdų, manipuliuojant vaizdo arba apatinės juostos gestais. Sukdami ratuką galite fotografuoti kaip norite, taip pat panašų efektą galite pasiekti sukant nuotrauką dviem pirštais. Kaip ir kiti įrankiai, apkarpymas turi mygtuką apatiniame dešiniajame kampe, kad būtų rodomos papildomos funkcijos, o tai mūsų atveju yra apkarpymo koeficientas ir galimybė atkurti pradines reikšmes. Juk grįžti į redagavimus galima su vis dar esamu mygtuku viršutinėje kairėje dalyje, kur jį laikydami gausite informaciją apie atskirus veiksmus ir veiksmą galėsite pakartoti kontekstinio meniu dėka.
Antroje skiltyje galite reguliuoti ryškumą ir kontrastą, taip pat galite sumažinti šešėlius ir šviesias vietas. Tai galite padaryti naudodami slankiklius apatinėje juostoje arba gestais tiesiai ant nuotraukos. Apple labai sumaniai sutraukė keturis skirtingus slankiklius į vieną, nepakenkiant aiškumui ar funkcionalumui. Jei norite naudoti gestus, tiesiog laikykite pirštą ant nuotraukos ir pakeiskite atributus perkeldami ją vertikaliai arba horizontaliai. Tačiau dvipusė ašis yra dinamiška. Įprastai tai leidžia reguliuoti ryškumą ir kontrastą, tačiau jei pirštą laikysite ant žymiai tamsios ar ryškiai šviesios srities, įrankis pasikeis į tai, ką reikia reguliuoti.
Tas pats pasakytina ir apie trečią skyrių. Kol spalvų sodrumą visada keičiate vertikaliai, horizontalioje plokštumoje žaidžiate su dangaus spalva, žalia arba odos tonais. Nors viską galima nustatyti individualiai naudojant slankiklius ir neieškant tinkamų vietų nuotraukoje, dinaminiai koregavimai naudojant gestus turi kažką savyje. Puiki funkcija yra baltos spalvos balansas, kurį galite pasirinkti iš iš anksto nustatytų profilių arba nustatyti rankiniu būdu.
Šepečiai yra dar vienas puikus interaktyvumo jutikliniame ekrane pavyzdys. Visos iki šiol mano paminėtos funkcijos turėjo daugiau visuotinio efekto, tačiau teptukai leidžia redaguoti konkrečias nuotraukos sritis. Iš viso turite aštuonis – vieną, skirtą pašalinti nepageidaujamus objektus (spuogelius, dėmes...), kitą – raudonų akių efekto mažinimui, sodrumo, lengvumo ir ryškumo valdymui. Visi efektai taikomi tolygiai, nėra nenatūralių perėjimų. Tačiau kartais sunku atpažinti, kur iš tikrųjų atlikote pakeitimus. Žinoma, yra visur esantis mygtukas, kurį paspaudus rodoma originali nuotrauka, tačiau pažvelgus atgal, ne visada reikia.
Laimei, kūrėjai įtraukė į išplėstinius nustatymus galimybę rodyti pakeitimus raudonais atspalviais, todėl galite matyti visus braukimus ir intensyvumą. Jei kur nors pritaikėte daugiau efekto nei norėjote, nustatyme esanti guma arba slankiklis padės sumažinti viso efekto intensyvumą. Kiekvienas šepetys turi šiek tiek skirtingus nustatymus, todėl praleisite šiek tiek laiko tyrinėdami visas parinktis. Puiki funkcija yra automatinis puslapio aptikimas, kai „iPhoto“ atpažįsta tos pačios spalvos ir šviesumo sritį ir leidžia redaguoti teptuku tik toje srityje.
Paskutinė efektų grupė yra filtrai, sukeliantys asociacijas „Instagram“ programoje. Galite rasti visko nuo juodos ir baltos iki retro stiliaus. Be to, kiekvienas iš jų leidžia braukiant ant „plėvelės“ pakeisti spalvų maišymą arba pridėti antrinį efektą, pavyzdžiui, patamsėjusius kraštus, kuriuos dar labiau galite paveikti braukdami ant nuotraukos.
Prie kiekvienos naudotų efektų grupės užsidegs maža lemputė, kad būtų aiškiau. Tačiau jei grįšite prie pagrindinio redagavimo, ty apkarpymo arba ryškumo / kontrasto koregavimo, kiti taikomi efektai laikinai išjungiami. Kadangi šie koregavimai yra pagrindiniai ir todėl pirminiai, toks programos elgesys yra prasmingas. Baigus redaguoti, išjungti efektai grįš natūraliai.
Visi efektai ir filtrai kai kuriais atvejais yra labai pažangių algoritmų rezultatas ir daug darbų atliks automatiškai už jus. Tada galite bendrinti baigtą nuotrauką socialiniuose tinkluose, atsispausdinti ar net belaidžiu būdu nusiųsti į kitą iDevice su įdiegta iPhoto. Tačiau, kaip minėjau aukščiau, turite eksportuoti vaizdą, kad jis būtų rodomas fotoaparato ritinyje ir galėtumėte toliau dirbti su juo, pavyzdžiui, kitoje trečiosios šalies programoje.
Įdomi funkcija yra nuotraukų dienoraščių kūrimas iš nuotraukų. „iPhoto“ sukuria gražų koliažą, prie kurio galite pridėti įvairių valdiklių, pvz., datos, žemėlapio, orų ar pastabų. Tada galite nusiųsti visą kūrinį į „iCloud“ ir nusiųsti nuorodą savo draugams, tačiau pažengę vartotojai ir profesionalūs fotografai nuotraukų žurnalus paliks šaltai. Jie mieli ir veiksmingi, bet viskas.
Išvada
Pirmasis „iPhoto“, skirtas „iOS“, debiutas nebuvo itin palankus. Pasaulio žiniasklaidoje jis susilaukė daug kritikos, ypač dėl ne visai skaidrių valdiklių ir painaus darbo su nuotraukomis. Ir nors jame yra daug pažangių funkcijų, kurias įvertins net keliaujantys profesionalai, būsimuose atnaujinimuose jį galima tobulinti.
Tai pirmoji versija ir, žinoma, joje yra klaidų. Ir jų yra ne mažai. Atsižvelgiant į jų pobūdį, net tikiuosi, kad „iPhoto“ netrukus gaus atnaujinimą. Nepaisant visų skundų, tai yra daug žadanti programa ir įdomus „iLife“ šeimos papildymas, skirtas „iOS“. Belieka tikėtis, kad Apple atsigaus po klaidų ir laikui bėgant aplikaciją pavers beveik nepriekaištingu ir intuityviu nuotraukų redagavimo įrankiu. Taip pat tikiuosi, kad būsimoje „iOS“ versijoje jie taip pat permąstys visą failų sistemą, kuri yra vienas iš pagrindinių visos operacinės sistemos trūkumų ir dėl to tokios programos kaip „iPhoto“ niekada neveikia tinkamai.
Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad „iPhoto“ oficialiai negali būti įdiegtas ir valdomas pirmosios kartos „iPad“, nors turi tą patį lustą kaip „iPhone 4“. „iPad 2“ aplikacija veikia gana greitai, nors kartais ir silpnai veikia. akimirkų, iPhone 4 darbas nėra pats sklandžiausias.
[youtube id=3HKgK6iupls width=”600″ height=”350″]
[button color=red link=http://itunes.apple.com/cz/app/iphoto/id497786065?mt=8 target=”“]iPhoto – 3,99 EUR[/button]
Norėčiau paminėti, kad iPhoto neveikia originaliame iPad (1), o iPhone 4 veikia gana lėtai.
Aš naudoju „iPhoto“ / „iMovie“ „iPhone 3Gs“ ir jis veikia gana gerai…
omg * atsidūsta
Aš galvoju kaip. Kai bandžiau ipad1, ji sakė, kad programai reikia priekinės kameros. Čia nėra 3GS.
Ieškokite „iPhone Configuration Utility“. Jums nereikia JB tik naujausios iOS.
Turėjau jį savo iPad 1 :P
Ar galima į fotoaparato ritinį eksportuoti tik vieną nuotrauką ar daugiau iš karto?
Dekuji
Na, mano nuomone, vienu metu galite padaryti tik vieną. iPhoto galite pasirinkti daugiau nei vieną nuotrauką, bet tai neleidžia multi export eksportuoti į fotoaparato ritinį... gaila.
Keliaudami profesionalai ypač įvertintų galimybę pakoreguoti nuotraukos dydį prieš siunčiant.
„...ar daug paslėptų funkcijų, kurias mieliau rastumėte interneto forumuose arba plačioje programoje esančioje žinyne.
tai mane taip pat erzina „Mac os x“. :(
šiaip geras straipsnis (apžvalga), ačiū.
Turi savo pakilimų ir nuosmukių... pavyzdžiui, aš eksperimentiškai sukūriau dienoraštį, jame esančios nuotraukos logiškai atsidūrė „redaguotame“ albume. Ištrynus žurnalą, šio albumo neištryniau, nors jame esančios nuotraukos buvo iš naujo nustatytos į numatytąją būseną. Turėjau ištrinti ir iš naujo atsisiųsti iPhoto...
Tik norėčiau sužinoti, kur straipsnio autorius sugalvojo, kad iPhoto ant Mac OS X išsaugo redaguotas nuotraukas originaliose nuotraukose? Taigi, bet koks nuotraukų redagavimas visada sukuria kopiją, kuri išsaugoma „iPhoto“ „aplanke“. Tik noriu paklausti, kaip tai pasiekti nustatymuose, kad iPhoto nedubliuotų mano nuotraukų. Labai ačiū
Gera pastaba. Originalios nuotraukos pakeitimus išsaugo tik vizualiai, išsaugant tiek originalų, tiek pakeistą vaizdą. Tačiau programėlėje atrodo kaip vienas failas, dviejų panašių nuotraukų viena šalia kitos nematai.
Taip pat reikėtų pridurti, kad net jei jį galima naudoti „iPhone“, valdymas yra dar blogesnis
Tikėjausi daug min. Tai suprantu taip, kad ateityje Apple norės įvesti diafragmas be jokių trūkumų, kurias, paradoksalu, daug lengviau programuoti nei filtravimo programas ir pan. – pvz., kelių formatų palaikymas išsaugant... tai klasika su ribotu funkcionalumu stengiantis tapti geresniu ir brangesniu. Asmeniškai tikiuosi klystu, man nepatiktų trys fotoprogramos, o ši man patiko. Išlygų turiu tik dėl estetikos ir tos kvailos ikonos... visi jie iš iwork ir ilive yra šlykštūs. Jie tiesiog įdėjo piktogramą iš mac fone į kvadratą... wtf! Tikriausiai dėl vyresnio amžiaus žmonių perėjimo nuo macų prie planšetinių kompiuterių, kad pirkdami itune su nauju planšetiniu kompiuteriu jie žinotų ką pirmiausia paspausti.