Uždaryti skelbimą
Mac

Kaip bandžiau savo „MacBook“ pakeisti „Chromebook“.

Michailas Marekas
22

Kai ant stalo guli „iPhone“, „iPad“, „MacBook“ ir nuolat ieškai „Watch“ ar naujojo „Apple TV“, sunku įsivaizduoti, kad spustelėjus pirštą galėtumėte palikti šią vadinamąją obuolių ekosistemą. Bet aš užsidėjau akines ir mėnesį bandžiau pakeisti „MacBook“ – pagrindinį savo darbo įrankį – „Chromebook“.

Kai kam tai gali atrodyti visiškai neracionalus sprendimas. Tačiau po penkerių metų su 13 colių „MacBook Pro“, kuris pamažu dūsta ir ruošėsi pakeisti jį naujesne aparatūros dalimi, tiesiog susimąsčiau, ar žaidime gali būti kas nors, išskyrus kitą „Mac“. Taigi pasiskolinau mėnesiui 13 colių Acer Chromebook White Touch su jutikliniu ekranu.

Pagrindinė motyvacija? Sudariau (ne)lygtį, kurioje, viena vertus, kompiuteris kainavo trečdalį ar ketvirtadalį kainos, kita vertus – nepatogumai, kuriuos sukelia šis didelis sutaupymas, ir laukiau, kokį ženklą galėsiu įdėti. pabaiga.

„MacBook“ arba per brangi rašomoji mašinėlė

Kai 2010 m. įsigijau minėtą 13 colių MacBook Pro, iš karto pamilau OS X. Perėjus iš Windows, buvau sužavėta, kokia moderni, intuityvi ir nereikalaujanti priežiūros sistema. Žinoma, greitai pripratau prie tobulo valdymo pulto, aukštos kokybės apšviestos klaviatūros ir stebėtinai daug geros programinės įrangos.

Aš jokiu būdu nesu reiklus vartotojas, ant Mac daugiausia rašau tekstus redakcijai ir mokyklai, tvarkau elektroninį ryšį ir retkarčiais redaguoju paveikslėlį, bet vis tiek pradėjau jausti, kad senesnė aparatūra jau pradeda raginti keistis. . Matydama, kad „spausdinimo mašinėlei“ išleidžiu maždaug trisdešimt–keturiasdešimt tūkstančių litų, mano dėmesys buvo nukreiptas nuo „MacBook Air“ ir „Pros“ į „Chromebook“.

Kompiuteris su „Google“ operacine sistema, pagrįsta „Chrome“ naršykle (bent jau popieriuje) atitiko daugumą nešiojamam kompiuteriui keliamų reikalavimų. Paprasta, sklandi ir priežiūros nereikalaujanti sistema, atspari įprastiems virusams, ilgas baterijos veikimo laikas, palyginti aukštos kokybės valdymo pultas. Didelių kliūčių su programine įranga taip pat nepamačiau, nes dauguma mano naudojamų paslaugų yra pasiekiamos ir internete, t.y. tiesiai iš Chrome be problemų.

„Acer Chromebook White Touch“ visiškai neprilygstamas „MacBook“, kurio kaina siekia 10 tūkst., ir tai yra kitokia sistemos filosofija, bet aš savo „MacBook“ mėnesiui padėjau į stalčių ir stačia galva įlindau į pasaulį, vadinamą „Chrome OS“.

Atminkite, kad tai nėra objektyvus „Chrome“ OS ar „Chromebook“ įvertinimas ar apžvalga. Tai visiškai subjektyvi patirtis, kurią įgijau mėnesį gyvendamas su „Chromebook“ po daugelio metų, kai kasdien naudoju „MacBook“, ir kuri pagaliau padėjo išspręsti dilemą, ką daryti su kompiuteriu.

Įeiti į „Chrome“ OS pasaulį buvo lengva. Pradinė sąranka trunka vos kelias minutes, tada tiesiog prisijunkite naudodami „Google“ paskyrą ir „Chromebook“ bus paruoštas. Tačiau kadangi „Chromebook“ yra tik vartai į internetą ir jame veikiančias „Google“ paslaugas, to buvo galima tikėtis. Trumpai tariant, nėra ką nustatyti.

Palikdamas „MacBook“, aš pagrįstai labiausiai susirūpinau dėl valdymo pulto, nes „Apple“ dažnai lenkia konkurentus šiuo komponentu. Laimei, „Chromebook“ paprastai turi gerą valdymo bloką. Tai man patvirtino naudojant „Acer“, todėl nebuvo jokių problemų dėl valdymo pulto ir gestų, prie kurių pripratau OS X. Ekranas taip pat buvo malonus, jo skiriamoji geba buvo 1366 × 768, panaši į MacBook Air. Tai ne Retina, bet ir to negalime norėti kompiuteryje už 10 tūkst.

Reikšmingas skirtumas tarp šio modelio ir „MacBook“ yra tas, kad ekranas yra jautrus lietimui. Be to, „Chromebook“ puikiai reagavo į prisilietimą. Bet turiu pripažinti, kad visą mėnesį jutikliniame ekrane nemačiau nieko, ką vertinčiau kaip didelę pridėtinę vertę ar konkurencinį pranašumą.

Pirštu galite slinkti puslapį ekrane, priartinti objektus, pažymėti tekstą ir panašiai. Bet, žinoma, visas šias veiklas galite atlikti naudodami valdymo pultą, bent jau taip pat patogiai ir be riebaus ekrano. Kodėl ant klasikinio dizaino nešiojamojo kompiuterio (be nuimamos klaviatūros) montuoti jutiklinį ekraną, man vis dar yra paslaptis.

Bet galų gale tai ne tiek apie aparatinę įrangą. „Chromebook“ kompiuterius siūlo nemažai gamintojų ir net jei mūsų šalyje pasiūla kiek ribota, dauguma žmonių gali nesunkiai išsirinkti įrenginį su jiems tinkama technine įranga. Tai buvo daugiau apie tai, ar galėsiu ilgesnį laiką egzistuoti „Chrome“ OS aplinkoje.

Teigiama yra tai, kad sistema veikia maloniai sklandžiai dėl savo nereiklios prigimties, o „Chromebook“ puikiai tinka naršyti internete. Tačiau man reikia šiek tiek daugiau nei tik žiniatinklio naršyklės kompiuteryje, todėl iš karto teko apsilankyti savitarnos parduotuvėje pavadinimu „Chrome“ internetinė parduotuvė. Turėjo būti atsakymas į klausimą, ar interneto naršykle pagrįsta sistema gali konkuruoti su visaverte operacine sistema, bent jau tokiu būdu, kurio man reikia.

Kai per aplikacijas naršiau paslaugų, kurias kasdien naudoju iOS ar OS X sistemoje, svetaines, pastebėjau, kad didžiąja jų dauguma galima naudotis per interneto naršyklę. Tada kai kurios paslaugos turi savo programą, kurią galite įdiegti „Chromebook“ iš „Chrome“ internetinės parduotuvės. „Chromebook“ sėkmės raktas turėtų būti ši „Chrome“ naršyklės priedų ir plėtinių parduotuvė.

Šie priedai gali būti paprastų funkcinių piktogramų pavidalu „Chrome“ antraštėje, tačiau jie taip pat gali būti beveik visavertės vietinės programos, galinčios veikti net be interneto ryšio. „Chromebook“ išsaugo šių programų duomenis vietoje ir sinchronizuoja juos su žiniatinkliu, kai vėl prisijungiate prie interneto. „Google“ biuro programos, kurios yra iš anksto įdiegtos „Chromebook“ įrenginiuose, veikia taip pat ir gali būti naudojamos be interneto ryšio.

Taigi nebuvo jokių problemų, susijusių su įvairia veikla „Chromebook“. Tekstams rašyti naudojau Google Docs arba gana solidžią Minimalist Markdown Editor. Prieš kurį laiką įpratau rašyti Markdown formatu ir dabar neleisiu. Taip pat greitai įdiegiau „Evernote“ ir „Sunrise“ savo „Chromebook“ iš „Chrome“ internetinės parduotuvės, todėl galėjau lengvai pasiekti savo užrašus ir kalendorius, net jei kalendoriams sinchronizuoti naudoju „iCloud“.

Kaip jau rašiau, be rašymo, MacBook naudoju ir smulkesniam vaizdų redagavimui, o Chromebooke taip pat nebuvo jokių problemų. Nemažai patogių įrankių galima atsisiųsti iš „Chrome“ internetinės parduotuvės (pavyzdžiui, galime paminėti „Polarr Photo Editor 3“, „Pixlr Editor“ ar „Pixsta“), o „Chrome“ OS yra net numatytoji programa, leidžianti atlikti visus pagrindinius nustatymus. Aš irgi čia nesusidūriau.

Tačiau sunkumų kyla, jei be kalendoriaus naudojatės ir kitomis Apple internetinėmis paslaugomis. Nenuostabu, kad „Chrome“ OS tiesiog nesupranta „iCloud“. Nors „iCloud“ žiniatinklio sąsaja pasitarnaus norint pasiekti dokumentus, elektroninius laiškus, priminimus, nuotraukas ir net kontaktus, toks sprendimas nėra būtent patogumo vartotojui viršūnė ir yra labiau laikina priemonė. Trumpai tariant, šių paslaugų negalima pasiekti per vietines programas, prie kurių sunku priprasti, ypač naudojant el. paštą ar priminimus.

Sprendimas – kad viskas veiktų su tais pačiais ketinimais kaip ir anksčiau – aiškus: visiškai pereiti prie Google paslaugų, naudotis Gmail ir kitomis arba ieškoti programų, kurios turi savo sinchronizavimo sprendimą ir neveikia per iCloud. Taip pat gali būti sunku pereiti prie „Chrome“, kurią iš esmės turite perjungti visuose įrenginiuose, jei nenorite prarasti žymių sinchronizavimo ar atidarytų puslapių apžvalgos. Tokiu atveju skaitymo sąrašą reikia pakeisti kita programa, kuri laikui bėgant tapo dideliu Safari pranašumu.

Taigi čia gali kilti problemų dėl „Chromebook“, tačiau reikia pripažinti, kad tai yra išsprendžiama problema. Laimei, žmogui iš esmės tereikia pereiti prie kiek kitokių paslaugų ir jis gali toliau dirbti praktiškai ta pačia darbo eiga, prie kurios buvo įpratęs „Mac“. Daugiau ar mažiau kiekviena Apple paslauga turi savo konkuruojančią kelių platformų atitikmenį. Tačiau faktas yra tas, kad konkurencija ne visada siūlo tokius paprastus ir patogius sprendimus.

Tačiau, nors iš tikrųjų dėl „Chromebook“ kuriam laikui atsisakiau daugelio paslaugų ir perėjau prie alternatyvių sprendimų, galiausiai sužinojau, kad ir kaip viliojanti skambėtų idėja dirbti vienoje žiniatinklio naršyklėje, savosios programos vis dar yra kažkas, ko negaliu atsisakyti savo darbo eigoje.

„Mac“ kompiuteryje per daug pripratau prie patogumo ir galimybės naudotis tokiomis paslaugomis kaip „Facebook Messenger“ ar „WhatsApp“ vietinėse programose, skaityti „Twitter“ per neprilygstamą „Tweetbot“ („pažengusiam“ vartotojui žiniatinklio sąsajos neužtenka), gauti žinutes per „ReadKit“ („Feedly“ taip pat veikia žiniatinklyje, bet ne taip patogiai) ir tvarkykite slaptažodžius – vėlgi neprilygstamame „1Password“. Net naudojant „Dropbox“, grynai žiniatinklio metodas nepasirodė optimalus. Praradus vietinį sinchronizavimo aplanką sumažėjo jo naudojimas. Grįžimas į internetą dažnai atrodė kaip žingsnis atgal, o ne kažkas, kas turėtų būti ateitis.

Tačiau galbūt ne programos buvo tai, ko labiausiai pasiilgau „Chromebook“ įrenginyje. Tik palikęs „MacBook“ supratau, kokia didžiulė „Apple“ įrenginių pridėtinė vertė yra jų tarpusavio ryšys. „iPhone“, „iPad“ ir „MacBook“ sujungimas laikui bėgant man tapo toks akivaizdus, ​​kad pradėjau praktiškai į tai nekreipti dėmesio.

Tai, kad „Mac“ kompiuteriu galiu atsiliepti į skambutį ar išsiųsti SMS, sutikau žaibiškai ir neįsivaizdavau, kaip bus sunku su tuo atsisveikinti. „Handoff“ funkcija taip pat puikiai tinka, todėl jūs taip pat esate skurdesni. O tokių smulkmenų yra daug. Trumpai tariant, Apple ekosistema yra tai, prie ko vartotojas greitai pripranta, o po kurio laiko nebesuvokia, kuo ji ypatinga.

Todėl mano jausmai apie „Chromebook“ po mėnesio naudojimo yra prieštaringi. Man, ilgamečiam Apple įrenginių naudotojui, naudojimo metu buvo tiesiog per daug spąstų, dėl kurių nenorėjau pirkti Chromebook. Tai nereiškia, kad aš negaliu atlikti kažko svarbaus naudodamas „Chromebook“. Tačiau naudotis kompiuteriu su Chrome OS man toli gražu nebuvo taip patogu, kaip dirbti su MacBook.

Galų gale į aukščiau paminėtą lygtį įdėjau nedviprasmišką ženklą. Patogumas yra daugiau nei sutaupyti pinigai. Ypač jei tai yra jūsų pagrindinės darbo priemonės patogumas. Atsisveikinęs su „Chromebook“, senojo „MacBook“ net neišėmiau iš stalčiaus ir iškart nuėjau pirkti naujo „MacBook Air“.

Nepaisant to, „Chromebook“ patirtis man buvo labai vertinga. Jis nerado vietos mano ekosistemoje ir darbo eigoje, tačiau naudodamasis juo galėjau galvoti apie daugybę sričių, kurioms skirta „Chrome“ OS ir nešiojamieji kompiuteriai. „Chromebook“ įrenginiai turės ateitį rinkoje, jei ras tinkamą poziciją.

Kaip nebrangūs vartai į interneto pasaulį, kuris savo išvaizda dažnai neįžeidžia, „Chromebook“ gali puikiai veikti besivystančiose rinkose arba švietimo srityje. Dėl savo paprastumo, nereikalaujančios priežiūros ir ypač minimalių įsigijimo išlaidų „Chrome“ OS gali pasirodyti kur kas tinkamesnis pasirinkimas nei „Windows“. Tai galioja ir senjorams, kuriems dažnai nereikia nieko kito, išskyrus naršyklę. Be to, kai jie gali išspręsti kitas galimas veiklas vienoje programoje, jiems gali būti daug lengviau įvaldyti kompiuterį.

šaltinis
Diskusija
Temos: , , , , , , , , ,

Susijęs



Dauguma skaito Straipsniai

.