Vratislavas Holubas Praktiškai nuolat girdime apie įvairias ambicijas kaip nors sureguliuoti Apple ir kitus technologijų gigantus. Puikus pavyzdys yra, pavyzdžiui, neseniai priimtas Europos Sąjungos sprendimas. Pagal naujas taisykles USB-C jungtis taps privaloma visai smulkesnei elektronikai, kur, be telefonų, galėtume įtraukti planšetinius kompiuterius, garsiakalbius, kameras ir kt. Todėl „Apple“ bus priversta atsisakyti savo „Lightning“ ir po metų pereiti prie USB-C, nors praras dalį pelno, gauto iš „Lightning“ priedų licencijavimo su „Made for iPhone“ (MFi) sertifikatu.
Tai gali būti jus domina
Skrydis aplink pasaulį su Apple Palyginti neseniai buvo kalbama ir apie „App Store“ reguliavimą. Kai vyko teismo byla tarp Apple ir Epic Games, daugelis oponentų skundėsi dėl Apple App Store monopolinės padėties. Jei norite įdiegti savo programą į „iOS“ / „iPadOS“ sistemą, turite tik vieną parinktį. Vadinamasis šalutinis įkėlimas neleidžiamas – todėl programėlę galite įdiegti tik iš oficialaus šaltinio. Bet ką daryti, jei „Apple“ neleidžia kūrėjams pridėti savo programos į „App Store“? Tada jam tiesiog nepasiseka ir jis turi perdaryti savo programinę įrangą, kad atitiktų visas sąlygas. Ar toks „Apple“ ir kitų technologijų gigantų elgesys yra pateisinamas, ar valstybės ir ES teisingos su savo reglamentais?
Įmonių reguliavimas
Jeigu pažiūrėtume į konkretų Apple atvejį ir kaip pamažu iš visų pusių tyčiojamasi įvairiais apribojimais, tai turbūt galime padaryti tik vieną išvadą. Arba, kad Cupertino milžinas yra teisus ir niekas neturi teisės su juo kalbėti apie tai, ką jis pats dirba, ką susikūrė nuo viršūnės ir į ką pats investuoja daug pinigų. Siekiant didesnio aiškumo, galėtume apibendrinti, atsižvelgdami į „App Store“. „Apple“ pati sugalvojo visame pasaulyje populiarius telefonus, kuriems taip pat sukūrė visą programinę įrangą, įskaitant operacinę sistemą ir programų parduotuvę. Logiškai mąstant, tik nuo jo priklauso, ką jis darys su savo platforma arba kaip su ja susitvarkys ateityje. Tačiau tai tik vienas požiūrio taškas, kuris akivaizdžiai palankiai vertina „Apple“ įmonės veiksmus.
„iPhone“ ir šiandien vis dar remiasi „Lightning“ jungtimi
Turime pažvelgti į visą šį klausimą iš platesnės perspektyvos. Valstybės įmones rinkoje reguliuoja praktiškai nuo neatmenamų laikų ir tam turi priežastį. Taip jie užtikrina ne tik galutinių vartotojų, bet ir darbuotojų bei apskritai visos įmonės saugumą. Kaip tik dėl šios priežasties būtina nustatyti tam tikras taisykles ir nustatyti sąžiningas sąlygas visiems dalykams. Būtent technologijų gigantai šiek tiek nukrypsta nuo įsivaizduojamo normalaus. Kadangi technologijų pasaulis dar palyginti naujas ir išgyvena didelį bumą, kai kurios įmonės galėjo pasinaudoti savo padėtimi. Pavyzdžiui, tokia mobiliųjų telefonų rinka pagal operacines sistemas skirstoma į dvi stovyklas – iOS (priklauso Apple) ir Android (priklauso Google). Būtent šios dvi bendrovės turi per daug galios savo rankose, ir belieka išsiaiškinti, ar tai iš tikrųjų teisinga.
Ar šis požiūris teisingas?
Apibendrinant, kyla klausimas, ar šis požiūris iš tikrųjų yra teisingas. Ar valstybės turėtų kištis į įmonių veiksmus ir kaip nors juos reguliuoti? Nors aukščiau aprašytoje situacijoje atrodo, kad valstybės savo veiksmais tiesiog tyčiojasi iš Apple, galiausiai reglamentai apskritai turėtų padėti. Kaip minėta aukščiau, jie padeda apsaugoti ne tik galutinius vartotojus, bet ir darbuotojus bei praktiškai visus.
Tai gali būti jus domina
Aš tikrai su tuo nesutinku. Tačiau yra apribojimų ir saugumo pažeidimų. Ir tai vis dar trukdo vystytis.