Filipas Houska „Jei duotas dalykas neprieštarauja fizikos dėsniams, vadinasi, sunku, bet įmanoma“, – tokiu šūkiu vienas svarbiausių „Apple“ vadovų, apie kurį, tiesa, nekalbama daug. Johny Srouji, kuris yra atsakingas už savo lustų kūrimą ir nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio yra „Apple“ aukščiausios vadovybės narys, yra tas, kuris „iPhone“ ir „iPad“ turi vienus geriausių pasaulyje procesorių.
Johny Srouji, kilęs iš Izraelio, yra „Apple“ vyresnysis aparatinės įrangos technologijų viceprezidentas, o jo pagrindinis dėmesys skiriamas procesoriams, kuriuos jis ir jo komanda kuria „iPhone“, „iPad“, o dabar ir „Watch“ bei „Apple TV“. Jis tikrai nėra naujokas šioje srityje, ką įrodo jo buvimas „Intel“, kuriai jis vadovavo 1993 m., palikdamas IBM (į kurią vėl grįžo 2005 m.), kur dirbo su decentralizuotomis sistemomis. Kompanijoje „Intel“ arba, tiksliau, įmonės laboratorijoje gimtajame Haifoje, jis buvo atsakingas už metodų, kurie tikrino puslaidininkinių modelių galią, naudojant tam tikrą modeliavimą, kūrimą.
Srouji oficialiai prisijungė prie „Apple“ 2008 m., tačiau turime pažvelgti šiek tiek toliau į istoriją. Svarbiausia buvo pirmojo iPhone pristatymas 2007 m. Tuometinis generalinis direktorius Steve'as Jobsas žinojo, kad pirmoji karta turėjo daug „musių“, daugelis jų dėl silpno procesoriaus ir skirtingų tiekėjų komponentų surinkimo.
„Steve'as padarė išvadą, kad vienintelis būdas sukurti tikrai unikalų ir puikų prietaisą – pasigaminti savo silicio puslaidininkį“, – sakė Srouji interviu. "Bloomberg". Būtent tuo metu Srouji pamažu atėjo į sceną. Tuo metu visos techninės įrangos vadovas Bobas Mansfieldas pastebėjo talentingą izraelietį ir pažadėjo jam galimybę nuo pat pradžių sukurti naują produktą. Tai išgirdęs, Srouji paliko IBM.
Inžinierių komanda, prie kurios Srouji prisijungė 2008 m., turėjo tik 40 narių, kai jis prisijungė. Dar 150 darbuotojų, kurių misija buvo integruotų lustų kūrimas, buvo įsigyti tų pačių metų balandį, kai Apple įsigijo startuolį, užsiimantį ekonomiškesniais puslaidininkinių sistemų modeliais PA Semi. Šis įsigijimas buvo labai svarbus ir žymi Srouji vadovaujamo „lusto“ skyriaus pažangą. Be kita ko, tai atsispindėjo iš karto suaktyvėjusia sąveika tarp skirtingų padalinių – nuo programinės įrangos programuotojų iki pramoninių dizainerių.
Pirmasis esminis momentas Srouji ir jo komandai buvo modifikuoto ARM lusto įdiegimas pirmosios kartos iPad ir iPhone 4 2010 m. Lustas, pažymėtas A4, buvo pirmasis, kuris atitiko Retina ekrano, kurį turėjo iPhone 4, poreikius. Nuo tada nemažai „A“ lustų nuolat plečiasi ir pastebimai tobulėja.
Šiuo požiūriu novatoriški buvo ir 2012-ieji, kai Srouji su savo inžinierių pagalba sukūrė specifinius A5X ir A6X lustus trečios kartos iPad. Dėl patobulintos „iPhone“ lustų formos „Retina“ ekranas galėjo patekti ir į „Apple“ planšetinius kompiuterius, ir tik tada konkurencija susidomėjo pačių „Apple“ procesoriais. „Apple“ neabejotinai nušluostė akis po metų, 2013 m., kai parodė 64 bitų A7 lusto versiją, o tai tuo metu buvo negirdėta mobiliuosiuose įrenginiuose, nes 32 bitai buvo standartas.
Dėl 64 bitų procesoriaus Srouji ir jo kolegos turėjo galimybę įdiegti tokias funkcijas kaip Touch ID ir vėliau Apple Pay į iPhone, be to, tai buvo esminis poslinkis kūrėjams, galintiems kurti geresnius ir sklandesnius žaidimus bei programas.
„Srouji“ padalinio darbas žavėjosi nuo pat pradžių, nes nors dauguma konkurentų remiasi trečiųjų šalių komponentais, „Apple“ jau daug metų anksčiau pamatė, kad efektyviausia būtų pradėti kurti savo lustus. Būtent todėl jie turi vieną geriausių ir pažangiausių „Apple“ silicio puslaidininkių kūrimo laboratorijų, į kurią su susižavėjimu ir kartu su nerimu gali žvelgti net didžiausi konkurentai „Qualcomm“ ir „Intel“.
Tačiau bene sunkiausia užduotis per Cupertino laiką buvo atlikta Johny Srouji pernai. „Apple“ ruošėsi išleisti didelį „iPad Pro“ – naują planšetinių kompiuterių serijos papildymą, tačiau jis buvo atidėtas. Planai išleisti „iPad Pro“ 2015 m. pavasarį žlugo, nes nebuvo paruošta programinė įranga, aparatinė įranga ir būsimas „Pencil“ priedas. Daugeliui padalinių tai reiškė daugiau laiko darbui su iPad Pro, tačiau Srouji tai reiškė visiškai priešingai – jo komanda pradėjo lenktynes su laiku.
Pradinis planas buvo toks, kad „iPad Pro“ į rinką pasirodys pavasarį su A8X lustu, kuris turėjo „iPad Air 2“ ir tuomet buvo galingiausias „Apple“ pasiūlyme. Tačiau kai išleidimas persikėlė į rudenį, „iPad Pro“ pagrindiniame pranešime susitiko su naujais „iPhone“, taigi ir naujos kartos procesoriais. Ir tai buvo problema, nes tuo metu Apple negalėjo sau leisti sugalvoti metų senumo procesoriaus savo dideliam iPad, kuris buvo skirtas verslo sferai ir reikliems vartotojams.
Vos per pusmetį – kritiniu laiko režimu – Srouji vadovaujami inžinieriai sukūrė A9X procesorių, kurio dėka į beveik trylikos colių iPad Pro ekraną pavyko sutalpinti 5,6 mln. Už pastangas ir ryžtą Johny Srouji buvo labai dosniai apdovanotas pernai gruodį. Eidamas aparatinės įrangos technologijų vyresniojo viceprezidento pareigas, jis pasiekė aukščiausią „Apple“ vadovybę ir tuo pačiu metu jis įsigijo 90 70 įmonės akcijų. Šiandienos „Apple“, kurios pajamos iš „iPhone“ sudaro beveik XNUMX proc. yra labai svarbūs Srouji sugebėjimai.
