Ieškinių nemėgsta niekas – bent jau juose dalyvaujančios įmonės. Kitaip, jei kas nors ką nors paduoda į teismą, ir kitaip, jei ką nors tvarko Antimonopolinė tarnyba. Tačiau dėl to mes sužinome informaciją, kuri kitu atveju liktų paslėpta amžinai. Dabar kalbama apie tai, kiek pinigų ir už ką „Google“ sumoka „Apple“.
Šios dvi įmonės atrodo kaip puikios varžovės, tačiau viena be kitos jos būtų visiškai kitokios nei dabar. Žinoma, tai galioja ne tik operacinių sistemų srityje, kai kopijuoja tam tikrą funkciją iš kitos, bet ir siauriau sufokusuotoje, pavyzdžiui, paprasta paieška. Galima tiesiog pasakyti, kad Apple per metus iš Google surenka milijardus dolerių vien už tai, kad nieko nekeičia.
„Google“ moka „Apple“ 18–20 milijardų per metus vien tam, kad jos paieškos variklis būtų numatytasis „Safari“. Tačiau tuo pat metu „Google“ sumoka „Apple“ papildomus 36% pajamų, gautų iš šios paieškos „Safari“. Matyti, kad pinigai vis tiek pirmoje vietoje tiek Apple, tiek Google. Ši simbiozė akivaizdžiai naudinga abiem pusėms, kad ir kokios priešiškos jos būtų viena kitai ir kokios „Apple“ laikytųsi vartotojų privatumo politikos, kai „Google“, kita vertus, bando gauti kuo daugiau informacijos apie juos.
Kas iš to seka? „Apple“ muša į krūtinę dėl to, kaip jai rūpi vartotojų privatumo gerovė, tačiau uždirba pinigų iš „Google“ už duomenis, kuriuos jai pateikia apie vartotojus, naudojančius „Google“ paieškos variklį „Safari“. Kažkas čia smirda, norėčiau pridurti.
„Google“ moka kaip išprotėjusi
Jei antimonopolinė institucija nutrauktų šį aljansą, Apple prarastų nuolatinį finansavimą, o Google netektų daugybės vartotojų. Tuo pačiu metu nė vienam iš jų dabartinėje būsenoje daug nereikia daryti, kad abiem tai vis tiek apsimokėtų. „Apple“ vartotojams pasiūlys populiariausią paieškos sistemą, tad kodėl jie turėtų ją keisti patys, „Google“ savo ruožtu pelno iš vartotojų, kurių kitaip neturėtų, jei jie nenaudotų jos „Android“.
Tačiau „Apple“ nėra vienintelė, kuriai „Google“ tobulėja „maža“ finansinė injekcija į savo verslą. Pavyzdžiui, per ketverius metus ji sumokėjo „Samsung“ 8 milijardus dolerių už tai, kad „Galaxy“ įrenginiai pagal numatytuosius nustatymus naudotųsi „Google“ paieška, balso asistentu ir „Google Play“ parduotuve. Tuo tarpu „Samsung“ turi savo „Bixby“ asistentą ir „Galaxy Store“.
Visa tai įrodo bylos teisėtumą, nes aiškiai parodo abipusius susitarimus, kuriuose niekas kitas net ir norėdamas neįsivaizduoja. Kaip viskas klostysis, šiuo metu nėra iki galo aišku, tačiau pasigirsta pranešimų, kad tai gali priversti Apple pagaliau sukurti savo paieškos sistemą, apie kurią kalbama jau gana seniai ir įspirti Google į užpakalį. Bet pinigai tikrai vilioja. Žinoma, abiem įmonėms būtų geriausia, jei viskas liktų kaip buvę.
Sveiki, Adamai, kai kurie jūsų straipsniai yra vaikiškai naivūs.
„Apple“ žymiai apriboja galimybę sekti svetainės lankytoją. Tai smarkiai sumažino „Google“ pajamas ir, antra, 36 proc.
Taigi rašyti, kad jo privatumas yra užpakalyje, nėra gera žurnalistika.
Jūs rašote straipsnius be gilesnių žinių. :(
Iš kur tu žinai? Nes Kukas taip pasakė? 😀 Tave tiesiog erzina, kad jis teisus.
Ne Paulius. Aš tai žinau, nes bet kas gali įjungti šią funkciją savo „iPhone“. Tai yra, jei nėra gintaro.
Ir dar todėl, kad apie žiaurų reklamos efektyvumo kritimą Google ir Facebook nesunkiai galite perskaityti bet kurioje profesinėje literatūroje. :)
Pateikti straipsnį tokiu stiliumi: Apple tiki privatumu, bet tuo pačiu parduoda jį Google, yra gana lėkšta ir klaidinanti. Kiekviena programa tam tikru būdu renka asmeninę informaciją. Jau nekalbant apie daugumos jų registracijos duomenis.
Tačiau vartotojas gali pats nuspręsti, kaip nustatyti savo privatumą, ar jis dirbs tik inkognito režimu, ar apskritai naudosis Google ar kitomis paslaugomis. „Google“ moka „Apple“, kad ji būtų vietinė paieškos sistema. Tačiau tai nėra nieko, ko negalima pakeisti keliais paspaudimais. Jei jis nemokėtų už šią privilegiją, tai neturės įtakos vartotojų privatumui nei neigiamai, nei teigiamai.
Vis tiek vartotojas turi nuspręsti, ką kam suteikti.