Vratislavas Holubas Šioje įprastoje rubrikoje kiekvieną dieną žiūrime į įdomiausias naujienas, kurios sukasi aplink Kalifornijos kompaniją Apple. Čia sutelkiame dėmesį tik į pagrindinius įvykius ir paliekame nuošalyje visas spėliones ir įvairius nutekėjimus. Taigi, jei domitės dabartiniais įvykiais ir norite būti informuoti apie obuolių pasaulį, būtinai skirkite kelias minutes šioms pastraipoms.
Tai gali būti jus domina
Pavelas Jeličius Į rinką ateina kamera, suderinama su Apple HomeKit
Šiais laikais neabejotina, kad vadinamieji išmanieji namai klesti. Daugelis iš mūsų tikriausiai jau turime arba galvojame apie išmanųjį apšvietimą, galintį suteikti mums efektyvų komfortą. Pastaruoju metu daug girdime apie išmaniuosius apsaugos elementus, kur galime įtraukti ir pačias išmaniąsias kameras. „Eve Cam“ kamera šiuo metu keliauja į turgų, kurią matėme jau sausį CES parodoje. Kamera sukurta namų saugumui ir yra visiškai suderinama su Apple HomeKit. Pažvelkime į šį produktą kartu ir sužinokime pagrindinius jo pranašumus.
Eve Cam gali filmuoti FullHD raiška (1920 x 1080 px) ir siūlo puikų 150° žiūrėjimo kampą. Jame vis dar yra infraraudonųjų spindulių judesio jutiklis, naktinis matymas, su kuriuo matosi iki penkių metrų, ir mikrofonas bei garsiakalbis abipusiam ryšiui. Kamera gali filmuoti aukštos kokybės filmuotą medžiagą, kurią vėliau išsaugo tiesiai į „iCloud“. Bet jei mokate už didesnę saugyklą (200 GB arba 1 TB), naudodami HomeKit Secure Video funkciją, įrašai nebus įskaičiuojami į jūsų vietą. Didžiulis privalumas yra tai, kad vaizdo įrašai ir perdavimai perduodami naudojant šifravimą nuo galo iki galo, o pats judesio aptikimas perduodamas tiesiai į kameros šerdį. Visa įrašyta medžiaga saugoma „iCloud“ dešimt dienų, kai galėsite ją peržiūrėti tiesiai iš „Home“ programos. Taip pat tikrai verta paminėti gausius pranešimus. Juos gausite tiesiai iš pirmiau minėto namų ūkio, judesio aptikimo ir kt. Fotoaparatas Ieva Cam šiuo metu galite iš anksto užsisakyti už 149,94 € (maždaug 4 tūkst. kronų), o pristatymas turėtų prasidėti birželio 23 d.
„Google“ turi problemų: ji šnipinėjo vartotojus inkognito režimu
„Google Chrome“ naršyklė turi didžiulį populiarumą tarp interneto vartotojų ir, be jokios abejonės, galime vadinti ją viena populiariausių. Be to, ne paslaptis, kad Google iš visų jėgų stengiasi rinkti duomenis apie savo vartotojus, kurių dėka gali puikiai personalizuoti reklamą ir taip adekvačiai kreiptis į kuo didesnę grupę. Bet jei nenorite būti stebimas internete, nenorite palikti istorijos ar slapukų failų, suprantama, nuspręsite naudoti anoniminį langą. Tai žada maksimalų įmanomą anonimiškumą, kai tik tinklo administratorius, interneto tiekėjas ar aplankyto serverio operatorius gaus jūsų apžvalgą (kurią vis tiek galima apeiti naudojant VPN). Tačiau vakar „Google“ atkeliavo labai įdomus ieškinys. Anot jos, „Google“ rinko visų vartotojų duomenis net ir anoniminiu režimu, taip neteisėtai kėsindamasi į jų privatumą.
Ieškinys buvo pateiktas San Chosė (Kalifornija) federaliniam teismui, apkaltinus „Alphabet Inc.“ (įskaitant „Google“) informacijos rinkimu, nepaisant žmonių norų ir pažadų būti vadinamuoju inkognito režimu. Neva „Google“ renka minėtus duomenis naudodama „Google Analytics“, „Google Ad Manager“ ir kitas programas ar priedus, ir net nesvarbu, ar vartotojas paspaudė reklamą iš „Google“, ar ne. Problema taip pat turėtų būti susijusi su išmaniaisiais telefonais. Surinkusi šią informaciją, didžiausia pasaulyje paieškos sistema galėjo sužinoti daug vertingos informacijos apie patį vartotoją, tarp kurių galime įtraukti, pavyzdžiui, jo draugus, pomėgius, mėgstamą maistą ir tai, ką jis mėgsta pirkti.
Tačiau didžiausia problema yra ta, kad žmonės nenori būti sekami naudojant inkognito režimą. Galvok už save. Kokiose svetainėse lankotės inkognito režimu? Daugeliu atvejų tai yra jautri arba intymi informacija, kuri gali akimirksniu mus sugėdinti arba pakenkti ir suteršti mūsų vardą. Remiantis ieškiniu, ši problema turėtų turėti įtakos keliems milijonams vartotojų, kurie nuo 2016 m. naršė internete anoniminiu režimu. Už federalinių pasiklausymo įstatymų ir Kalifornijos privatumo įstatymų pažeidimą „Google“ turėtų paruošti 5 tūkst. (maždaug 5 mlrd. kronų). Kaip bus toliau nagrinėjama byla, kol kas neaišku. Ar manote, kad „Google“ iš tikrųjų turės sumokėti šią sumą?
Šiuo atžvilgiu palyginimui galime paimti mūsų mėgstamą kompaniją „Apple“. Milžinas iš Cupertino tiesiogiai tiki savo vartotojų privatumu, o tai patvirtina kelios funkcijos. Pavyzdžiui, maždaug prieš metus pirmą kartą galėjome pamatyti programėlę, pavadintą Sign in with Apple, kurios dėka kita šalis net negali gauti mūsų el. Kaip kitą pavyzdį galime pateikti Apple akciją nuo 2019 m. sausio mėn., kai CES mugės metu Apple lažinosi ant reklaminio skydelio su tekstu „What happens on your iPhone, stays on your iPhone“. Šis tekstas, žinoma, tiesiogiai užsimena apie gerai žinomą posakį „Kas atsitiks Vegase, tas ir lieka Vegase“.
Anoniminis režimas ankstesnėje naršyklėje niekada nebuvo naudojamas vartotojo „sekimui“, o tam, kad uždarius tokį langą būtų pašalinta iš įrenginio viskas, kas susiję su langu. Reikia slapukų, talpyklos ir istorijos. Stebėjimą įgyvendina pačios svetainės ir yra tokios svetainės dalis.
Tuo pačiu metu, kai atidaromas anoniminis langas, esami slapukai ir seansai iš neanoniminių langų neatsisiunčiami. Jaučiate poreikį vėl prisijungti. Tačiau jei nuolat naudojate inkognito langą, tai praktiškai tas pats, kas nenaudoti jokio režimo.
Zaloba yra nesąmonė, jei ji tikrai susijusi su straipsnyje minimomis paslaugomis. Bet "Tai yra Ameericaa!", taigi jis vis tiek ką nors nuspręs...
Tai priklauso nuo to, ką Google turėjo ne. Kaip kolega teigia aukščiau komentare, ar žemiau? Priklausomai nuo to, kaip čia viskas sutvarkyta :), anoniminis langas tam tikriausiai nelabai naudingas. Naudoju tik tada, kai einu į puslapį, kuriame jau esu prisijungęs ir man reikia prisijungti kitu vartotojo vardu. Galbūt dėl kliento ar pan.
Bet jei Google kur nors rašo, kad taip yra ir tikrai nieko neseka anoniminiame lange ir tuo pačiu tai daro, tai jie yra pragare.