Danielius Hruska Pirmasis įrenginys, kuriame buvo paties Apple lustas, buvo 2010 m. iPad. Tuo metu A4 formato procesorius turėjo vieną branduolį ir jo našumo niekaip negalima lyginti su šiandienine karta. Penkerius metus taip pat sklando gandai apie šių lustų integravimą į Mac kompiuterius. Kadangi mobiliųjų lustų našumas kasmet sparčiai didėja, jų diegimas staliniuose kompiuteriuose yra labai įdomi tema.
Ankstesnių metų 64 bitų A7 procesorius jau buvo pažymėtas kaip „stalinio kompiuterio klasė“, o tai reiškia, kad jis labiau panašus į didelius procesorius, o ne į mobiliuosius. Naujausias ir galingiausias procesorius – A8X – buvo įdėtas į iPad Air 2. Jis turi tris branduolius, turi tris milijardus tranzistorių ir savo našumu prilygsta Intel Core i5-4250U iš MacBook Air Mid-2013. Taip, sintetiniai etalonai nieko nesako apie tikrąjį įrenginio greitį, bet bent jau daugelį gali suklaidinti, kad šiandieniniai mobilieji įrenginiai tėra nublizgintas rašalas su jutikliniu ekranu.
„Apple“ tikrai žino savo ARM lustus, tad kodėl jomis neįrengus ir savo kompiuterių? Pasak KGI Securities analitiko Ming-Chi Kuo, pirmuosius Mac kompiuterius, veikiančius su ARM procesoriais, galėjome pamatyti jau 2016 m. Pirmasis galintis procesorius galėtų būti 16 nm A9X, o po metų – 10 nm A10X. Kyla klausimas, kodėl „Apple“ turėtų nuspręsti žengti šį žingsnį, kai „Intel“ procesoriai veržiasi į viršų?
Kodėl ARM procesoriai yra prasmingi
Pirmoji priežastis bus pati „Intel“. Ne todėl, kad jame būtų kas nors blogo, tačiau „Apple“ visada vadovavosi šūkiu: „Įmonė, kurianti programinę įrangą, turėtų pasidaryti ir aparatinę įrangą.“ Tokia būsena turi savų privalumų – visada galima optimizuoti tiek programinę, tiek techninę įrangą iki aukščiausio lygio. Pastaraisiais metais „Apple“ tai įrodė tiesiogiai.
Ne paslaptis, kad „Apple“ mėgsta kontroliuoti. „Intel“ išjungimas reikštų viso gamybos proceso supaprastinimą ir racionalizavimą. Kartu tai sumažintų lustų gamybos sąnaudas. Nors dabartinis ryšys tarp dviejų įmonių yra daugiau nei teigiamas – verčiau nepasikliauti vienas kitu, kai žinote, kad tą patį galite pagaminti pigiau. Be to, visą būsimą plėtrą valdytumėte visiškai patys, nereikėtų pasikliauti trečiąja šalimi.
Gal padariau per trumpai, bet tai tiesa. Be to, procesoriaus gamintojas keistųsi ne pirmą kartą. 1994 m. tai buvo perėjimas nuo Motorola 68000 prie IBM PowerPC, o 2006 m. prie Intel x86. Apple tikrai nebijo pokyčių. 2016 m. sukanka 10 metų nuo perėjimo prie „Intel“. Dešimtmetis IT srityje yra ilgas laikas, viskas gali pasikeisti.
Šiandieniniai kompiuteriai turi pakankamai galios ir gali būti lyginami su automobiliais. Bet koks modernus automobilis jus be problemų nuveš iš taško A į tašką B. Jei norite važiuoti reguliariai, nusipirkite geriausią kainos ir našumo santykį ir jis jums pasitarnaus už prieinamą kainą. Jei važiuojate dažnai ir toliau, pirkite aukštesnės klasės automobilį ir galbūt su automatine pavarų dėže. Tačiau priežiūros išlaidos bus šiek tiek didesnės. Be kelio tikrai galite nusipirkti ką nors su 4x4 pavara arba tiesioginiu visureigiu, tačiau jis bus reguliariai naudojamas ir jo eksploatavimo išlaidos bus didelės.
Esmė ta, kad daugumai visiškai užtenka mažo automobilio ar žemesnės vidutinės klasės automobilio. Analogiškai daugumai vartotojų užtenka „paprasto“ nešiojamojo kompiuterio norint žiūrėti vaizdo įrašus iš „YouTube“, dalintis nuotraukomis „Facebook“, tikrinti elektroninį paštą, leisti muziką, rašyti dokumentą „Word“, atsispausdinti PDF. „Apple“ „MacBook Air“ ir „Mac mini“ yra skirti tokiam naudojimui, nors, žinoma, juos galima naudoti ir daugiau našumo reikalaujančiai veiklai.
Reiklesni vartotojai mieliau renkasi MacBook Pro arba iMac, kurių našumas yra didesnis. Tokie vartotojai jau gali redaguoti vaizdo įrašus arba dirbti su grafika. Pats reikliausias iš reikliausių, siekiant bekompromisio veikimo už tinkamą kainą, t. y. Mac Pro. Jų bus eilės tvarka mažiau nei visų kitų minėtų modelių, kaip ir visureigiais važinėjama kur kas mažiau nei su Fabia, Octavia ir kitais populiariais automobiliais.
Taigi, jei artimiausiu metu „Apple“ sugebės pagaminti tokį ARM procesorių, kuris galėtų patenkinti savo (iš pradžių tikriausiai mažiau reiklių) vartotojų poreikius, kodėl gi jo nepanaudojus OS X paleidimui? Toks kompiuteris tarnautų ilgai, be to, matyt, galėtų būti ir pasyviai aušinamas, nes yra mažiau energijos suvartojantis ir „neįkaista“ tiek daug.
Kodėl ARM procesoriai neturi prasmės
„Mac“ kompiuteriai su ARM lustais gali būti nepakankamai galingi, kad būtų galima paleisti „Rosetta“ panašų sluoksnį ir paleisti x86 programas. Tokiu atveju „Apple“ tektų pradėti nuo nulio, o kūrėjams tektų perrašyti savo programėles įdėjus nemažai pastangų. Vargu ar galima ginčytis, ar daugiausia populiarių ir profesionalių programų kūrėjai norėtų žengti šį žingsnį. Bet kas žino, galbūt „Apple“ rado būdą, kaip x86 programėles sklandžiai veikti „ARM OS X“.
Simbiozė su Intel veikia puikiai, nėra jokios priežasties išradinėti ką nors naujo. Šio silicio milžino procesoriai priklauso viršūnei, o su kiekviena karta jų našumas didėja sunaudojant mažiau energijos. „Apple“ naudoja „Core i5“ mažiausiems „Mac“ modeliams, „Core i7“ – brangesniems modeliams arba pritaikytą konfigūraciją, o „Mac Pro“ aprūpintas labai galingais „Xeons“. Taigi jūs visada gausite pakankamai jėgos, ideali situacija. „Apple“ gali atsidurti tokioje situacijoje, kai niekas nenorės jos kompiuterių, kai ji nutrauks „Intel“.
Taigi kaip bus?
Žinoma, niekas iš išorės to nežino. Jei į visą situaciją pažiūrėčiau iš „Apple“ pusės, man tai tikrai patiktų kartą panašūs lustai buvo integruoti į visus mano įrenginius. Ir jei galiu juos sukurti mobiliesiems įrenginiams, norėčiau tą patį praktikuoti ir kompiuteriams. Tačiau šiuo metu jiems puikiai sekasi net ir su dabartiniais procesoriais, kuriuos man stabiliai tiekia stiprus partneris, nors būsimo naujo 12 colių MacBook Air išleidimas galėjo būti atidėtas būtent dėl „Intel“ vėlavimų su pristatymu. naujos kartos procesorių.
Ar galiu atsinešti pakankamai galingus procesorius, kurie bus bent jau tokio lygio kaip ir Macbook Air? Jei taip, ar vėliau galėsiu įdiegti (ar sukurti) ARM ir profesionaliuose kompiuteriuose? Nenoriu turėti dviejų rūšių kompiuterių. Tuo pačiu metu turiu turėti technologiją, kad galėčiau paleisti x86 programas ARM Mac, nes vartotojai norės naudoti savo mėgstamas programas. Jei turėsiu ir esu tikras, kad jis veiks, išleisiu ARM pagrįstą „Mac“. Kitu atveju kol kas pasiliksiu prie „Intel“.
O gal galiausiai bus visai kitaip. Kalbant apie mane, man nerūpi mano „Mac“ procesoriaus tipas, jei jis pakankamai galingas mano darbui. Taigi, jei išgalvotame „Mac“ kompiuteryje būtų ARM procesorius, kurio našumas prilygsta „Core i5“, neturėčiau nė vienos problemos jo nenusipirkęs. O kaip jūs, ar manote, kad per ateinančius kelerius metus „Apple“ sugebės paleisti „Mac“ su savo procesoriumi?
ARM reiškia išmesti 99.9% tinkamos programinės įrangos ir naudoti kompiuterį tik elektroniniam laiškui, Facebook ir Angry birds skaitymui (taip, aš noriai perdedu), ir tikiuosi, kad niekas, kuris nėra visiškas diedas, to neleis. Perėjus prie „Intel“ viskas labai supaprastinta. Juk nemažai mokslo sferos žmonių eina į Macy. Tokia mano nuomonė.
Perėjimas prie ARM reiškia didelį suderinamumo praradimą ir dar didesnį įspūdį į griežtai saugomą iš anksto pasirinktų programų ekosistemą. Prie to pridėjus planus išimti USB prievadą iš Macbook Air ir kitas idėjas, rezultatas – kompiuteris, kuris derės tik su savimi, o gal ir tada. Man tai reikštų MAC pabaigą, kaip man patinka:-( Bet kas žino, pokyčiai yra gyvenimas...
Kodėl „Intel“ turi silpniausius „iMac“ ir „mini“, kai jų našumas toks pat silpnas kaip paskutinės kartos?
Man išbandyti bent jau šiuos modelius ir eiti panašia linkme kaip ir su Retina, palaipsnis prekių linijos užliejimas.
Jūs tarsi pamirštate apie būsimos kartos „Intel Core M“ procesorius…
istorija kartojasi?
Tikiu, kad tai ateis labai greitai. Nenustebčiau, jei tai būtų laukiamas oras. Tai prietaisas masėms, kurios nedirba daug, o verčiau linksminasi ir išgeria kavos. Taip pat galiu įsivaizduoti kokį nors emuliatorių, skirtą x86 ir kadangi yra Apple, dauguma kūrėjų skuba pirmieji perdaryti savo programinę įrangą naujai aparatūrai. Flusbrok ten eis, tai kodėl gi ne? :-)
Manau, kad vienintelis trūkumas būtų nesuderinamumas su sena programine įranga.
Privalumas yra, pavyzdžiui, galimas kainos kritimas. Net ir pigiausiuose Mac kompiuteriuose Intel procesorius su mikroschemų rinkiniu kainuoja nuo 250 USD. Apple gali pagaminti A8, A9, ... procesorius už 50 USD.
Kitas privalumas būtų naudoti Metalo grafikos API Mac kompiuteriuose. Keturių branduolių A8 našumas su dabartine grafika prilygtų naujausių žaidimų konsolių lygiui.
Pagrindinės „Mac“ versijos galėtų turėti ARM procesorius, o galingiausi „Mac“ vis tiek galėtų likti „Intel“ procesoriuose. „Apple“ turi savo programų parduotuvę ir savo kūrėjo aplinką su savo vertėju. Programas, kurios šiuo metu naudoja tik standartinę Apple teikiamą API, būtų nesunku išversti ARM procesoriams.
Vėliau galingiausiose „Mac“ versijose galėjo būti ARM ir „Intel“ procesoriai. OS X ir iLife bei iWorks programos veiktų ARM procesoriuose, o Photoshop, Premiere, Final Cut ir kitos programos vis tiek veiktų Intel procesoriuose.
Deja, trūkumas būtų ir nesuderinamumas su nauja programine įranga.
Kodėl turėtų būti nesuderinamumas su nauja programine įranga? Rašau programą OS X, sukompiliuoju Intel ir ARM ir siunčiu į App Store. Jei naudoju tik tai, ką siūlo API iš Apple, tai negali būti jokių problemų. Jei naudosiu ką nors ypatingo Intel procesoriui, tai, žinoma, neveiks. Be profesionalios programinės įrangos, kuriai reikalingas didelis našumas, tam nėra jokios priežasties.
Vartotojas paleidžia „App Store“, atsisiunčia savo procesoriui skirtą programos versiją ir ja naudojasi.
Kartą skaičiau straipsnį, kad kai jie išbandė OS X su Intel procesoriumi, nusipirko brangiausią Sony Vaio, kokį tik galėjo rasti parduotuvėje, ir jis suveikė per dvi dienas. Per dvi savaites atkeliavo net pagrindinės „Apple“ programos.
Pagrindinis klausimas – kiek Apple galėtų užtikrinti x86 programų veikimą ARM sistemoje. Ypač įmonės naudojimui būtina bent retkarčiais naudoti ką nors iš „Windows“. Taigi, jei x86 Windows virtualizacija galėtų veikti ARM be pastebimo našumo praradimo, matyt, vartotojams būtų visiškai nesvarbu, koks procesorius yra fiziškai. Tačiau bijau, kad tai neišsiverstų be emuliacijos poreikio ir su tuo susijusio reikšmingo našumo sumažėjimo. Bet kas žino. Pavyzdžiui, „Cupertino“ pavyko rasti idealų būdą imituoti procesoriaus architektūrą taip, kad būtų išsaugotas tokio sprendimo aukštas našumas ir energijos vartojimo efektyvumas.
„Apple“ neprivalo to apsaugoti. Jis jau turi savo programų parduotuvę. Pakanka užtikrinti, kad kūrėjai turėtų laiko pritaikyti savo programas ARM, o tai neturėtų būti problema. Ir kažkada tikrai pardavinėsiu Mac kompiuterius su Intel procesoriais.
Kitais metais turėtų būti naujas ARM branduolys, o našumas turėtų būti 3.5 karto didesnis nei dabartinis, todėl emuliaciją būtų galima įveikti.
Įsivaizduoju, kad kitais metais WWDC „Apple“ pristatys OS X ARM procesoriuose, pasiūlys kūrėjams „mac mini“ su ARM procesoriumi, kad galėtų išbandyti savo programas, o likus pusei metų iki Kalėdų pradės prekiauti bazinėmis „mac mini“ versijomis. , „Macbook air“ ir „iMac“ su ARM procesoriais. O po metų „Intel“ paliks procesorius tik 15 colių „Macbook Pro“, 27 colių „iMac“ ir „Mac Pro“. O kartais po 2–3 metų „Intel“ paliks procesorių tik „Mac Pro“.
Kodėl nesuderinamumas? „Windows 10“ dabar taip pat veiks ARM. Trď yra nauja RasPi 2 versija su ARM SoC iš BroadCom, ir ten turėtų veikti Windows. Taigi nematau priežasties, kodėl ne ARM „Mac“. IBM PowerPC programos taip pat buvo perrašytos ir sukompiliuotos į x86 instrukcijas, kai Apple pradėjo dirbti su Intel. Apple ARM architektūra būtų naudingesnė tolesnio miniatiūrizavimo ir lengvesnių, subtilesnių mašinų kryptimi, o naudojant bigLITTLE technologiją net ir turint daugiau branduolių, baterija tarnautų ilgiau. Jis naudotų tuos pačius lustus „iPhone“, „iPad“, „Mac“, „Apple TV“ ir visa kita, ką dabar siūlo.
Ypač todėl, kad jie galėtų taip gerai optimizuoti, kai veikia skirtingais HW.