Vratislavas Holubas „MacOS“ operacinėje sistemoje turime keletą praktinių būdų, kaip geriausiai atlikti kelias užduotis. Dėl to kiekvienas obuolių augintojas gali pasirinkti, kuris variantas jam labiausiai tinka, arba su kokiu nustatymu jis veiks geriausiai. Galų gale, tai yra kažkas, ko, pavyzdžiui, neįtikėtinai trūksta iPadOS sistemoje. Dar blogiau, kad atėjus laukiamai macOS 13 Ventura operacinei sistemai, pamatysime net kitą būdą, kuris kol kas atrodo daug žadantis ir sulaukia gana teigiamų reakcijų.
Tai gali būti jus domina
Vienas iš galimų būdų – naudoti vadinamąjį viso ekrano režimą. Tokiu atveju paimame langą, su kuriuo šiuo metu dirbame, ir ištempiame jį per visą ekraną, kad niekas kitas netrukdytų. Tokiu būdu galime atidaryti kelias programas ir akimirksniu perjungti jas, pavyzdžiui, naudodami gestus ant „Trackpad“, panašiai kaip norėtume perjungti iš vieno darbalaukio į kitą. Arba šis metodas gali būti derinamas su Split View. Šiuo atveju turime ne vieną langą, ištemptą per visą ekraną, o du, kai kiekviena programėlė užima pusę ekrano (prireikus santykį galima keisti). Tačiau tiesa ta, kad daugelis obuolių augintojų šia galimybe nesinaudoja ir verčiau jos vengia. Kodėl taip yra?
Viso ekrano režimas ir jo trūkumai
Deja, viso ekrano režimas turi vieną gana didelį trūkumą, dėl kurio šis kelių užduočių atlikimo būdas gali netikti visiems. Kai tik atidarome langą šiuo režimu, atvirai kalbant, yra daug sunkiau naudotis vilkimo funkcija, kuri yra gana gerai pritaikyta ir lengvai naudojama macOS operacinėje sistemoje. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl dauguma obuolių augintojų yra linkę vengti šio režimo ir pasikliauti kitomis alternatyvomis. Todėl nenuostabu, kad, pavyzdžiui, su jais vyrauja „Mission Control“ arba kelių paviršių naudojimas kartu su šiuo metodu.
Kita vertus, viso ekrano režimas gali būti pilnai naudojamas kartu su vilkimu, tik reikia tam pasiruošti. Kai kuriems obuolių savininkams pavyko apeiti šį trūkumą naudodami funkciją „Active Corners“, kur jie nustatė „Mission Control“. Tačiau turbūt populiariausia tarp vartotojų yra programos naudojimas Juokis. Ją galima įsigyti iš „Mac App Store“ už 229 kronas, o jos tikslas – padaryti vilkimo ir nuleidimo funkciją naudoti kuo paprasčiau. Su jo pagalba galime nutempti visokius vaizdus, failus, nuorodas ir kitus į „steką“, o tada eiti bet kur, kur pakeitimui tereikia ištraukti konkrečius elementus iš tos krūvos.
Populiari alternatyva
Tačiau dauguma „MacOS“ vartotojų, kurie perėjo prie „Apple“ platformos iš „Windows“ operacinės sistemos, naudojasi visiškai kitokiu kelių užduočių atlikimo požiūriu. Tokiems žmonėms tokios programos kaip Magnetas arba Stačiakampis, leidžiančios dirbti su langais taip pat, kaip su Windows, yra aiškūs nugalėtojai. Tokiu atveju galima pritvirtinti langus į šonus, pavyzdžiui, padalyti ekraną į pusę, trečdalius ar ketvirčius ir apskritai pritaikyti darbalaukį prie savo įvaizdžio.
Tai gali būti jus domina
Jau daugelį metų gana įprastai naudoju viso ekrano režimą. Be to, žinoma, naudoju ir „Yoink“ bei „Magnet“, bet tikrai ne todėl, kad viso ekrano režimas šiuo metu yra blogas ar nenaudojamas. Tiesiog kiekviena veikla turi savo įrankius. Sriubos su šakute taip pat nevalgome. Sprendžiant iš to, kad vartotojai dažnai nenaudoja viso ekrano režimo, yra neteisinga ir trumparegiška. Tai turbūt tik tavo paties patirtis iš redakcijos, kurią paviršutiniškai laikote faktu, kuris yra įprasta Jablíčkaros praktika. Kadangi nenurodysite jokių šaltinių, tikriausiai taip ir bus.
Viso ekrano režimas turi vieną didelį trūkumą: kai tik įpusėjus darbui man reikia atidaryti kitos programos langą virš viso ekrano programos (pavyzdžiui, „Finder“ nuvilkimui ar kita), tiesiog neveikia. Turiu išeiti iš viso ekrano režimo.
Kita vertus, jei programa maksimaliai padidinta iki viso darbalaukio, ji veikia. Jums net nereikia naudoti stačiakampio / magneto, tiesiog spustelėkite „Option“ ir spustelėkite žalią mygtuką. Nors, žinoma, patyręs vartotojas mieliau naudotų Ctrl-Opt-Enter iš Stačiakampio / Magneto.