Tomas Chlebekas „Apple“ savo srautinio perdavimo paslaugą „Apple Music“ pristatė prieš dešimt dienų. Tačiau iš to gaunama 30% pajamų dalis nėra vieninteliai pinigai, kuriuos bendrovė uždirba iš muzikos srautinio perdavimo. Kaip žinote, „Apple“ pasiima 30% visų „App Store“ pardavimų pelno, o tai taip pat taikoma mokėjimams programoje. Tai reiškia, kad jei vartotojas už „Spotify Premium“ moka tiesiai iš „iOS“ programėlės, mažiau nei trečdalis jos priklauso „Apple“.
Siekdama neprarasti pelno, „Spotify“ šią „problemą“ išsprendžia padidindama savo „iOS“ programoje perkamų paslaugų kainą, palyginti su perkamais tiesiogiai svetainėje. Taigi, nors „Spotify Premium“ programėlėje kainuoja 7,99 euro, įjungta svetainė tik 5,99 euro – 30% mažiau.
Nesvarbu, ar „Spotify“ nori sutaupyti pinigų savo vartotojams, ar sumažinti „Apple“ „parazitavimą“ savo paslaugoms, šiuo metu „iOS“ prenumeratoriams ji siunčia el. laišką, kuris prasideda žodžiais: „Mes mylime jus tokius, kokie esate. Nekeisk. Niekada. Bet jei norite pakeisti, kiek mokate už „Spotify Premium“, mielai padėsime. Jei nežinojote, įprasta „Premium“ kaina yra tik 5,99 euro, tačiau „Apple“ taiko 30% visų pardavimų per „iTunes“. Jei mokėjimus perkeliate į Spotify.com, už operaciją nieko nemokėsite ir sutaupysite pinigų.
Po šių žodžių pateikiamos instrukcijos, kaip atšaukti „Spotify Premium“ automatinį atnaujinimą naudojant „iOS“ programą. Pasinaudokite nuoroda, kad atšauktumėte prenumeratą už 7,99 €, po to užtenka ją pratęsti tiesiogiai Spotify svetainėje už mažesnę 5,99 € kainą paskutinio mokamo mėnesio pabaigoje.
Paskutinis žingsnis yra susijęs su grojaraščiu „Happy-Go-Lucky“, kuris turėtų atitikti žmogaus, kurio sąskaitoje yra šiek tiek daugiau pinigų, nuotaiką.
„Spotify“ nėra vienintelis, kurį „Apple“ kritikuoja dėl savo požiūrio į mokėjimą už srautinio perdavimo paslaugas „App Store“, tačiau jis yra labiausiai matomas. Tačiau neilgai trukus iki Apple Music paleidimo paaiškėjo, kad Apple turi taip pat išlygos į tai, kaip jos tiesioginis konkurentas vykdo verslą muzikos srityje. Cupertino įsikūrusi bendrovė ir pagrindinės įrašų kompanijos stengiasi nutraukti reklamų kupiną muzikos transliavimo paslaugą „Spotify“. Įžangoje aprašyta „App Store“ mokėjimo politika, be šios problemos, yra mažiau aptariamas ir mažiau prieštaringas sprendimas.
Spotify rizikuoja būti išmestas iš AppStore, kur taisyklėse ir sąlygose parašyta, kad ji turi teisę įsikišti, jei aptinka iTunes mokėjimo sistemos apėjimą.
Tai būtų labai įdomi situacija, jei tūkstančiai mokančių vartotojų staiga neturėtų kur klausytis. Vargu ar jie su entuziazmu pereis prie A muzikos :)
O kas jiems dar būtų belikę?
Žmonės, mokantys mokesčius kietąja valiuta... jiems nesvarbu, ar jie moka dviem doleriais daugiau/mažiau.
Spotify „kiša galvą“ į kilpą.
Nors ir nemėgstu Europos Sąjungos, bet 30% Apple mokestis užsienio paslaugoms, o ne savaime, man atrodo gana nesąžiningas. Manau, kad „Spotify“, jei spaustų ES, galėtų ką nors sugalvoti. Kaip žinome ES, ji gali sugalvoti specialų „Windows“ leidimą su naršyklėmis arba beveik uždrausti fotografuoti viešose erdvėse.
Kas yra nesąžininga? Kad norintys parduoti per programėlių parduotuvę tiesiog turi už tai susimokėti?
„App Store“ sukurti prireikė daug pinigų ir pastangų. Trečiųjų šalių programėlių pardavimas be „Apple“ mokesčio gali būti lyginamas su bananų pardavimu „Tesco“ už „Tesco“ pirkimo kainą, tačiau „Tesco“ pardavimo išlaidos, tokios kaip parduotuvės išdėstymas ir darbuotojų atlyginimai, yra daug mažesnės nei „Apple“ išlaidos kuriant programą. Parduotuvė. Ta prasme tai būtų itin neparduodamas elgesys.
Įdomu, kaip kažkas, kam nepatinka ES, nori panaudoti jos mechanizmus ne rinkos praktikai įgyvendinti. Ar ES turėtų reguliuoti komisinio atlyginimo dydį? Ne, tiesiog priverskite „Apple“ leisti įdiegti kitoms programų parduotuvėms ir leisti joms konkuruoti tarpusavyje dėl kainos.
Atkreipiu dėmesį, kad niekas nediskutavo apie draudimą fotografuoti viešąsias erdves ES, tik draudimas užsidirbti pinigų iš svetimų objektų nuotraukų ta prasme, kad kiekvienas galėtų nufotografuoti tavo namą ir net parduoti, bet tu pats paimtas objektas galėtų pretenduoti į pelno dalį. Nežinau, kas jums nepatinka, kai bandote apsaugoti, pavyzdžiui, „Šokančių namų Prahoje“ savininką, kad jis negalėtų jį nufotografuoti, įdėti į atviruką ir parduoti nepasidalindamas pelno su savininkas.
Nesistebiu, kad nekritiškam laikraščių antraščių skaitytojui nepatinka ES. Tačiau jis susidarė nuomonę, net neįsivaizduodamas, apie ką iš tikrųjų buvo nemėgstamos nuomonės.
http://ec.europa.eu/ceskarepublika/news/150618_fotografovani_pred_budovami_cs.htm
Įsivaizduokite situaciją, kai „Apple“ turi vieną „skėtinę parduotuvę“, kuri apima smulkesnius prekybininkus (Kaufland, Lidl, Billa, ...) ir nebėra kur daugiau nusipirkti maisto.
Viskas veikia puikiai, prekybininkai konkuruoja su savo kainomis, o Apple moka 30% mokestį už maistą, kuris, žinoma, kažkiek kainuoja pastatyti šią erdvę (įstatyminės sąlygos, pardavimo vieta, ...), Apple mokesčio dėka tai bus daug kartų grįžo pas jį. Ir tada „Apple“ nusprendžia įeiti į šį segmentą, todėl apims ir savo parduotuvę, pavadinkime ją „Apple food“. Kas neatsitiks? Žinoma, „Apple“ neprivalo mokėti mokesčių sau. Dėl to atsiranda nesąžininga konkurencija, kai „Apple“ turi didžiulę 30% pranašumą.
Rezultatas aiškus: „Kaufland“, „Lidl“ ir kiti, kurie varžėsi tarpusavyje, gavo naują konkurentą, kuris ant šio bėgimo takelio uždėjo raketinius variklius, priešingai nei bėgikai su paprastais sportbačiais. Šiuo žingsniu jie prarado labai daug klientų, nes išgirdo apie kainą.
Į ES. Tu teisus, tai nebuvo įsakymas, gresiantis bauda, nei grynas draudimas. Būtent dėl to, kad komercinė pastatų fotografija be pastato autoriaus sutikimo būtų neįmanoma! Ar norite man pasakyti, kad žmogui, kuris tikrai gavo didelę pinigų sumą už pastato projektavimą, vis tiek turėtų būti leista sumokėti pinigus už šį pastatą, kuris matomas visiems lauke? O ar žinote, kad įkėlus nuotrauką į Google, Facebook ir kitus, šios įmonės gali ją tvarkyti kitaip, todėl jūsų nuotrauka tampa reklamine? Prašyti kieno nors dalį pastato, kuris yra viešai prieinamas visiems, man atrodo perdėtas darbas. Ką tu manai?
Kaip pritaikytumėte tai nuotraukai, kuri, pavyzdžiui, daryta iš aukščio ir kurioje matyti daug namų, ar kiekvienas namo savininkas turėtų teisę į dalį? Arba tų namų architektas? Kokia būtų riba? Kam net sugalvoti kažką panašaus ir apsunkinti kiekvieno gyvenimą? O vaikinas, kuris namuose gamino kalėdines lemputes? Jis taip pat turėtų teisę, juk įdėjo darbo. Turbūt galime sutikti, kad tai nesąmonė. Galbūt galite sau atsakyti, kas man čia nepatinka.
Nereikia manęs įžeidinėti kaip laikraščių antraščių skaitytojo, kai nieko apie mane nežinai, atsižvelgdamas į tavo nuomonę, galiu nupiešti tave ir įtraukti į KSČM, ANO, ČSSD rinkėjų krepšelį. . Bet manau, kad kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Pasaulis spalvingas.
Geros dienos.
Jūsų hipotetiniame pavyzdyje Kaufland, Lidl ir Billa galėtų įkurti savo skėčių parduotuvę. Kalbant apie autorių teises, muzikantai, aktoriai, dailininkai ar fotografai renka pinigus už kūrinio sukūrimą ir tolesnį jo platinimą. Architektams šios pajamos sumažinamos. Tačiau net ir tokiu atveju menininkai paprastai yra tarp mažiausiai uždirbančių žmonių.
Taip veikia Audioteka, aš sumoku už Deezer jų svetainėje ir atsisiunčiu per programėlę. Kalbant apie audio knygas, man nereikia aplikacijos iš AppStore, aš moku čekų svetainėje, atsisiunčiu jas į Mac ir per iTunes į iPhone. Atrodo sudėtinga, bet tai užtrunka. Muziką galima leisti tiesiai iš interneto. Apple tai žino ir nieko nedaro.