Michal Ždanský „IPad“ yra vienas sėkmingiausių „Apple“ produktų. 2010 metais jis netikėtai užklupo visus buitinės elektronikos gamintojus ir iš karto įgijo monopolinę padėtį rinkoje, kuri iki šiol nėra sutramdyta. Kodėl?
Jau girdėjome ne vieną pasaką apie iPad žudikus. Tačiau jie vis tiek liko pasakomis. Kai iPad atėjo į rinką, jis sukūrė savo segmentą. Iki šiol egzistavę planšetiniai kompiuteriai buvo neergonomiški ir juose buvo daugiausia „Windows 7“, kurios tik nuotoliniu būdu pritaikytos valdyti pirštu. Nors daugelis gamintojų ieškojo kompromiso dėl nešiojamų kompiuterių nešiojamų kompiuterių, Apple atnešė planšetinį kompiuterį.
Bet nenorėčiau čia diskutuoti, kaip Apple visus nustebino, ne apie tai ši diskusija. Tačiau „Apple“ pradėjo nuo labai geros pozicijos, 90 m. daugiau nei 2010% planšetinių kompiuterių rinkos priklausė jiems. Atėjo 2011-ieji, kurie turėjo būti konkurencijos aušra, tačiau revoliucija neįvyko. Gamintojai turėjo palaukti priimtinos operacinės sistemos ir ja tapo Android 3.0 Honeycomb. Tik „Samsung“ tai išbandė su senąja telefonams skirta „Android“ versija ir taip sukūrė septynių colių „Samsung Galaxy Tab“. Tačiau didelės sėkmės tai jam neatnešė.
Dabar yra 2012 m., o „Apple“ vis dar valdo beveik 58 % rinkos ir vis dar didėja Paskutinis ketvirtis parduota daugiau nei 11 mln. Planšetiniai kompiuteriai, kurių dalis sumažėjo, pirmiausia yra „Kindle Fire“ ir „HP TouchPad“. Tačiau jų pardavimui daugiausia įtakos turėjo kaina, abu įrenginiai galiausiai buvo parduoti už kainą, artimą gamyklinei, ty mažiau nei 200 dolerių. Nežinau garantuoto sėkmingo planšetinio kompiuterio recepto, bet vis tiek matau keletą dalykų, kuriais Apple grakščiai išsiskiria, kol konkurentai ieško išeities. Pereikime juos žingsnis po žingsnio.
Ekrano kraštinių santykis
4:3 prieš 16:9/16:10, štai kas čia vyksta. Kai pasirodė pirmasis iPad, susimąsčiau, kodėl jis negavo panašaus formato santykio kaip iPhone, tiksliau – nesupratau, kodėl jis nėra plačiaekranis. Žiūrint vaizdo įrašus liks mažiau nei du trečdaliai vaizdo, likusi dalis – tik juodos juostos. Taip, vaizdo įrašams platus ekranas yra prasmingas, vaizdo įrašams ir... kas dar? Ak, sąrašas pamažu baigiasi. Deja, kiti gamintojai ir Google to nesuvokia.
„Google“ teikia pirmenybę plačiaekraniams ekranams, o ne klasikiniam 4:3 santykiui, o gamintojai seka pavyzdžiu. Ir nors šis santykis geresnis vaizdo įrašams, jis yra daugiau trūkumas visoms kitoms. Pirma, paimkime tai ergonomikos požiūriu. Vartotojas be problemų gali laikyti iPad viena ranka, kitos plačiaekranės planšetės bent jau sulaužys ranką. Svorio pasiskirstymas visiškai kitoks ir visiškai netinkamas planšetės laikymui. 4:3 formatas yra daug natūralesnis rankoje, sukeliantis žurnalo ar knygos laikymo jausmą.
Pažvelkime į tai programinės įrangos požiūriu. Naudodami portretą staiga turite sunkiai naudojamą makaroną, kuris nelabai tinka skaityti ar naudoti programas tokia kryptimi. Nors kūrėjai gali palyginti nesunkiai optimizuoti savo iPad programinę įrangą abiem kryptimis, kadangi vertikali ir horizontali erdvė nesikeičia taip radikaliai, tai yra košmaras plačiaekraniams ekranams. Puiku matyti iš karto pagrindiniame „Android“ ekrane su valdikliais. Jei ekraną apverssite aukštyn kojomis, jie pradės persidengti. Verčiau net nekalbėti apie spausdinimą klaviatūra tokia kryptimi.
Bet gulėti – tai irgi ne medus. Gana stora juosta užima apatinę juostą, kurios paslėpti nepavyks, o pasirodžius klaviatūros ekrane vietos ekrane nebelieka daug. Plačiaekraniai ekranai nešiojamuose kompiuteriuose svarbūs dirbant su keliais langais, planšetiniuose kompiuteriuose, kur viena programa užpildo visą ekraną, prarandama 16:10 santykio svarba.
Daugiau apie iOS įrenginių ekranus čia
aplikace
Tikriausiai jokia kita mobilioji operacinė sistema neturi tokios trečiųjų šalių kūrėjų bazės kaip iOS. Vargu ar yra programos, kurios nerastumėte „App Store“ kartu su keletu kitų konkuruojančių pastangų. Tuo pačiu metu daugelis programų yra aukšto lygio tiek patogumo vartotojui, tiek funkcionalumo, tiek grafinio apdorojimo požiūriu.
Netrukus po „iPad“ paleidimo pradėjo pasirodyti programų, skirtų dideliam planšetinio kompiuterio ekranui, versijos, o pati „Apple“ prisidėjo prie savo „iWork“ biuro paketo ir „iBooks“ knygų skaitytuvo. Praėjus metams po pirmojo iPad pristatymo, jau buvo dešimtys tūkstančių programėlių, o dauguma populiarių iPhone programėlių gavo planšetinio kompiuterio versijas. Be to, „Apple“ įmetė į puodą puikius „Garageband“ ir „iMovie“.
Praėjus metams po paleidimo, „Android“ rinkoje yra maždaug 200 (!) programų. Nors tarp jų galima rasti įdomių pavadinimų, aplikacijų kiekiu ir kokybe negalima lyginti su konkuruojančia App Store. Telefonams skirtos programos gali būti ištemptos, kad užpildytų ekrano erdvę, tačiau jų valdikliai yra skirti telefonams ir jų naudojimas planšetiniame kompiuteryje nėra švelniai tariant patogus. Be to, „Android Market“ net nesužinosite, kokios programos skirtos planšetiniam kompiuteriui.
Tuo pačiu metu būtent programos paverčia šiuos įrenginius darbo ir pramogų įrankiais. Pati Google – savo platforma – nelabai prisidėjo. Pavyzdžiui, nėra oficialaus „Google+“ kliento planšetiniams kompiuteriams. Tinkamos optimizuotos programos nerasite ir kitoms Google paslaugoms. Vietoj to „Google“ kuria HTML5 programas, kurios yra suderinamos su kitais planšetiniais kompiuteriais, tačiau programų elgesys toli gražu nėra toks patogus kaip vietinių.
Konkuruojančios platformos nėra geresnės. RIM PlayBook paleidimo metu net neturėjo el. pašto programos. „Blackberry“ telefono gamintojas naiviai manė, kad jo vartotojai mieliau naudotųsi savo telefonu, o prireikus – ir prijungtų įrenginius. Taip pat nepavyko pritraukti pakankamai kūrėjų ir planšetinis kompiuteris tapo šnipštas, palyginti su konkurentais. Kol kas RIM deda viltis į naują operacinės sistemos versiją (ir naują vykdomąjį direktorių), kuri bent jau atneš trokštamą el. Siekdama kompensuoti savo sistemos programų trūkumą, įmonė bent jau sukūrė emuliatorių, galintį paleisti „Android“ programas.
Kainos
Nors „Apple“ visada garsėjo gana aukštomis kainomis, „iPad“ kainą ji nustatė agresyviai žemai, kur už 16 USD galite įsigyti mažiausią 3 GB modelį be 499G. Dėl didelių gamybos apimčių Apple gali įsigyti atskirų komponentų už mažesnę kainą nei konkurentai, be to, dažnai strateginius komponentus pasilieka tik sau, kaip tai daro, pavyzdžiui, iPad ekranų atveju. Konkurencija gamina įrenginius brangiau ir turi tenkintis prastesniais komponentais, nes geresnių tiesiog nėra reikiamo kiekio.
Vienas iš pirmųjų konkurentų turėjo būti planšetinis kompiuteris Motorola Xoom, kurio pradinė kaina buvo nustatyta 800 USD. Nepaisant visų argumentų, kurie turėjo pateisinti kainą, tai didelio įspūdžio pirkėjams nepadarė. Galų gale, kodėl jie turėtų pirkti „eksperimentą“ už 800 USD, kai jie gali turėti patikrintą produktą su daugybe programų už 300 USD pigiau. Net ir kiti vėliau pasirodę planšetiniai kompiuteriai dėl savo kainos negalėjo konkuruoti su iPad.
Vienintelė, kuri išdrįso radikaliai sumažinti kainą, buvo „Amazon“, kurios naujasis Ugnį buvo įvertinta 199 USD. Tačiau „Amazon“ turi šiek tiek kitokią strategiją. Ji parduoda planšetinį kompiuterį mažesnėmis nei gamybos sąnaudomis ir ketina kompensuoti pajamas iš turinio pardavimo, o tai yra pagrindinė „Amazon“ veikla. Be to, „Kindle Fire“ nėra visavertis planšetinis kompiuteris, operacinė sistema – modifikuota „Android 2.3“, skirta mobiliesiems telefonams, kurios viršuje veikia grafinis antstatas. Nors įrenginys gali būti įsišaknijęs ir įkeltas su Android 3.0 ir naujesne versija, aparatinės įrangos skaitytuvo veikimas tikrai negarantuoja sklandaus veikimo.
Priešingas kraštutinumas yra HP jutiklinė planšetė. Daug žadanti WebOS HP rankose buvo nesėkmė ir bendrovė nusprendė jos atsikratyti. Jutiklinė planšetė nebuvo parduota, todėl HP jos atsikratė, likusius įrenginius siūlydama už 100 ir 150 USD. Staiga jutiklinė planšetė tapo antra geriausiai parduodama planšete rinkoje. Tačiau su operacine sistema, kurią HP palaidojo, o tai yra gana ironiška situacija.
Ekosistema
iPad sėkmę lemia ne tik pats įrenginys ir turimos programos, bet ir jį supanti ekosistema. „Apple“ šią ekosistemą kuria keletą metų, pradedant „iTunes Store“ ir baigiant „iCloud“ paslauga. Turite puikią programinę įrangą, leidžiančią lengvai sinchronizuoti turinį (nors „iTunes“ yra „Windows“ problema), nemokamą sinchronizavimo ir atsarginių kopijų kūrimo paslaugą („iCloud“, debesies muziką už nedidelį mokestį, daugialypės terpės turinio ir programų parduotuvę, knygų parduotuvę ir leidybos platformą). skaitmeniniai žurnalai.
Tačiau „Google“ turi daug ką pasiūlyti. Jame yra visas „Google Apps“, muzikos parduotuvė, debesies muzika ir kt. Deja, daugelis šių pastangų yra gana eksperimentinio pobūdžio ir jiems trūksta paprastumo ir aiškumo. „Blackberry“ turi savo BIS ir BES tinklą, teikiantį interneto paslaugas, el. paštą ir šifruotus pranešimus per „BlackBerry Messsanger“, tačiau tuo ekosistema baigiasi.
Kita vertus, „Amazon“ eina savo keliu dėl didelio skaitmeninio turinio portfelio, nesusijusio su „Google“ ekosistema, įskaitant „Android“. Bus įdomu pamatyti, kaip ir ar „Microsoft“ sumaišo kortas su savo „Windows 8“. Naujoji „Windows“ planšetiniams kompiuteriams turėtų būti funkcionaliu stalinio kompiuterio operacinės sistemos lygiu ir tuo pačiu patogi, panaši į „Windows“. Telefonas 7.5 su Metro grafine sąsaja.
Yra daug požiūrių, iš kurių galima pažvelgti į iPad sėkmę, palyginti su kitais. Paskutinis pavyzdys yra įmonių sfera ir viešųjų paslaugų sfera, kur iPad neturi konkurencijos. Nesvarbu, ar jis skirtas naudoti ligoninėse (užsienyje), aviacijoje ar mokyklose, kuriose pristatė skaitmeninius vadovėlius.
Norint pakeisti dabartinę situaciją, kai planšetinių kompiuterių rinkoje dominuoja Apple su savo iPad, gamintojai ir Google, kuri yra praktiškai vienintelės konkurencingos operacinės sistemos planšetiniams kompiuteriams kūrėja, turėtų permąstyti savo šios rinkos filosofiją. Naujasis Android 4.0 Ice Cream Sandwich niekaip nepadės konkuruojančių planšetinių kompiuterių situacijos, nors ir suvienodins telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą sistemą.
Žinoma, ne tik minėti dalykai skiria kitus gamintojus nuo „Apple“ nuvertimo iš pirmos pozicijos tarp planšetinių kompiuterių. Yra daug kitų veiksnių, galbūt daugiau apie juos kitą kartą.
Puikus straipsnis. „Galaxy Tab“ gavau darbe ir kitą dieną grąžinau jiems. Turėjau lygiai tuos pačius nusiskundimus kaip ir straipsnyje + vienas iš savo: aš per senas, kad galėčiau naudoti sudėtingus įrenginius.
Tikrai geras straipsnis. Nykščiai aukštyn
gal tiesiog sulygiuočiau tekstą bloke, bet tai smulkmena :)
ATSAKYMAS Į SĖKMĘ YRA:
Geriausia įmanoma OS
aplikace
Viršutinis apdorojimas
Ekrano kokybė
Baterija
Deja, tai, kas (dar) niekam nerūpi, yra „iCloud“.
Puikus straipsnis…
Aš naudoju iPad 2 ir daugeliu atvejų jis palaipsniui pakeitė mano nešiojamąjį kompiuterį. 4:3 yra tikrai geras skaičius, „iCloud“ veikia gerai, „iTunes“ suderinamas be jokių problemų. Gera programa sFTP kontaktui, nuotolinio valdymo pultui ir kanceliarijai. Taigi ne tik pramogai. Tai puikiai papildo iPhone. Straipsnyje tai gerai apibendrinama. Gerai!!!!
Taip pat labai didžiuojuosi savo iPad 2. :)
Booyah! ;)
Apple mane įtikino jau ne vieną kartą, nors pradžioje maniau, kad duota naujovė (aliuminis Macbook korpusas, kampuotas iPhone ir galiausiai iPad dizainas) yra kvaila, priešingai. Jie tiesiog vienu žingsniu priekyje ir žino, ko norime dar prieš tai darydami :)
Aš nesuprantu vieno dalyko.
Perskaičius šį straipsnį ir komentarus, aptikau straipsnius, kuriuose buvo spėliojama, koks bus Apple planšetinis kompiuteris. Tada nebuvau jos žiūrėjusi, todėl su susidomėjimu juos skaičiau.
Visi buvo susijaudinę ir kupini lūkesčių. Tada, kai pasirodė iPad, nugalėjo nusivylimas. Iš esmės tas pats nutiko su iPhone, bent jau 4S. Tada abu užfiksavo įrašų pardavimus.
Kaip tai iš tikrųjų įmanoma?
Tik tada visi supras, kas tai iš tikrųjų yra ir kodėl?
O gal Jobsas buvo teisus, kad klientas nežino, ko nori?
O gal tai tik lūkesčių perteklius?
tai JKr:
Manau, kad tai labiau tai, kad internete pasigirsta neigiamiausi stiklo gerbėjų balsai po pvz. 4S starto, nes tie, kurie liko patenkinti, turbūt niekur nieko neparašė.
Ir tada yra didelė dalis žmonių, kurie niekada neturėjo iPhone.
Kalbant apie iPad ir jo drungną priėmimą, manau, kad tuo metu žmonės dažniausiai nepakankamai klausėsi pagrindinio pranešimo, kai Steve'as sakė, kad tai buvo produktas, skirtas TARP išmaniojo telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Na, jis net negalėjo turėti kitokios sw nei turi.
Vis dėlto tai nėra labai logiška. Juk iPadas buvo ir kai kam tebėra tik apaugęs mobilusis telefonas, kuris negali skambinti.Visi anti Apple žmonės keikiasi, kad tai tik reklama ir burbulas, bet juk nedaug kas buvo entuziastingai apie pristatymą ir pvz., Samsung reklama labai panaši. Net neturime „Apple“, o kas toliau?
Pasirodžius naujajam iPad jau matau nusivylimą, kad tai tik 2S arba tikrai nieko naujo neturi.
Diskusijoje apie mobiliuosius telefonus rašantys žmonės, mano nuomone, yra mažuma vartotojų, kurie, atrodo, nedarė statistikos.
Tokiu atveju atrodo, kad tai tik mada ir buvimas technologijų pasaulyje. tai nejaudina žmonių, net obuolių gerbėjų.
Faktas yra tas, kad „iPad“ kai kuriuose sluoksniuose tiesiogine prasme tapo planšetinių kompiuterių sinonimu. Mano nuomone, pagrindiniai pliusai yra tai, kad jis yra baigtas, turi puikų įvaizdį ir bet kuris konkurentas, kuris bando pasiūlyti tą patį aukščiausios klasės segmente, negali konkuruoti kaina. Tačiau iPad pakeitus kompiuterių naudojimo būdą (žr., pvz http://www.businessit.cz/cz/apple-ipad-meni-svet-pocitacu-rychle-it-profesional-pruzkum.php ) galų gale tikrai ateis atitinkama konkurencija – ji sumažins iPad kainą ir sparčiai augs. Žiūrėkite, pavyzdžiui, „Amazon Fire“, kurio trūkumas yra tas, kad jis dar nėra tinkamas planšetinis kompiuteris.
Pagaliau kažko vertas straipsnis. Ir jis išsprendė klausimą „kuris planšetinis kompiuteris?“ Ypač sveikinu autorių už straipsnį apie ekraną ir formatų santykį. Po velnių, toks svarbus dalykas ir visi jį pergyvena kaip pro šalį.