Operacinė atmintis yra neatskiriama kompiuterių dalis. Trumpai tariant, galima sakyti, kad tai itin greita atmintis, skirta laikinai saugoti duomenis, pavyzdžiui, iš šiuo metu veikiančių programų, kurios dar neįrašytos į diską arba šiuo metu net neįmanomas (dėl darbo su failais ir pan.). Tačiau karts nuo karto tarp obuolių augintojų iškyla įdomus su šia tema susijęs klausimas. Kaip įmanoma, kad, pavyzdžiui, net ir paprastas „MacBook Air“ su 8 GB atminties, esant apkrovai, veikia daug geriau nei, pavyzdžiui, konkuruojantys nešiojamieji kompiuteriai su „Windows“, kurių talpa gali būti dvigubai didesnė?
Kaip visa tai veikia?
Jei esate vienas iš nuolatinių mūsų skaitytojų ir nepraleidote mūsų ankstesnio straipsnio apie vieninga atmintis „Mac“ kompiuteriuose, kurią Apple įdiegė pasirodžius Apple Silicon lustams ir gana įdomiai pajudino šį segmentą į priekį, galite pagalvoti, kad ši vieninga atmintis slypi už geresnio Apple kompiuterių veikimo. Nors tai pastebimai pagreitina sistemos veikimą, tačiau tokios didelės įtakos šiai sričiai neturi. Tačiau paaiškinkime, kaip iš tikrųjų gali būti išnaudota operacinė atmintis. Kaip minėjome aukščiau, joje saugomi laikini duomenys iš šiuo metu veikiančių programų. Tai gali būti, pavyzdžiui, atviras „Word“ dokumentas, projektas „Photoshop“, „Final Cut Pro“ arba kelios veikiančios naršyklės skydeliai.
Vadinamasis liūdnai pagarsėjęs atminties „valgytojas“ yra, pavyzdžiui, „Google Chrome“. Jis visų pirma pasižymi tuo, kad kelios atviros plokštės gali gana lengvai ir greitai išnaudoti standartinio 8 GB dydžio atmintį. Ir tada, kai baigiame, pastebime įdomių skirtumų tarp „Mac“ ir konkuruojančių kompiuterių. Kai baigiasi fizinės atminties talpa, operacinės sistemos pasikliauja virtualia atmintimi, kai įvyksta puslapių siuntimas į diską.
Virtuali atmintis kaip išsigelbėjimas, bet…
Greitai galime pasakyti, kad kai tik kompiuteriai baigsis minėta talpa, sistema pradės naudoti kietąjį diską virtualios atminties pavidalu tiems patiems tikslams. Tačiau tai turi gana didelį laimikį – kietasis diskas nė iš tolo nėra toks greitas kaip operacinė atmintis, todėl vartotojai gali susidurti su liūdnai pagarsėjusiu įrenginio strigimu. Čia mes susiduriame su „Apple“ kompiuterių pranašumais. Tiesą sakant, net ir savo pagrindiniuose „Mac“ kompiuteriuose, pavyzdžiui, „MacBook Pro“ su M1 lustu, „Apple“ talpina gana greitus SSD diskus, kurie gali išnaudoti savo greitį ne tik dirbdami su failais, t.y. skaitydami ir rašydami klasikinį, bet ir į atvejis, kai reikia naudoti virtualią atmintį.
Kita vertus, čia turime konkuruojantį įrenginį su Windows operacine sistema, kuris neturi turėti panašios programėlės. Tačiau tai nereiškia, kad kiti kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai bet kokia kaina atsilieka nuo „Apple“. Žinoma, galite nusipirkti/susirinkti mašinas, kurios lengvai prilygtų obuoliams ar net pranoktų.
Nesuprantu redaktoriaus kompetencijos....turiu ir nešiojamąjį kompiuterį su Windows su 16 GB RAM ir I7 procesoriumi bei ssd disku, ir seną Mac mini su I3 procesoriumi ir 8 GB RAM ir taip pat SSD (SSD Mac’e ne originalus, o pirktas ir pakeistas originaliu HDD....beje, tiek win notebook’ui, tiek MacMini naudojau tą patį tokios pat talpos ssd). Man niekada nebuvo pritrūkęs „Mini“ kvapo... bet tai atsitinka gana dažnai naudojant „Windows“. Taigi aš esu įsitikinęs, kad tai daugiausia dėl Windows sudėtingumo ir OSX derinimo... turbūt kaip su mobiliaisiais telefonais..... iOS taip pat nereikia tiek daug operacinės atminties... tačiau android priklauso nuo dydžio operacinės atminties.
Jūs ekspertas. Osx veikia konkrečiuose įrenginiuose. „Windows“ veikia tūkstančiuose skirtingų kompiuterių su skirtingais parametrais. „Windows“ nėra sudėtinga, tiesiog ji skiriasi, kai ji veikia šiame kompiuteryje ir tame kompiuteryje, nes jų parametrai skiriasi
Vienu metu naudoju Mac mini M1 ir w10 ant i7... Abu pakimba ir po naujos OS instaliacijos reikalauja sunkaus perkrovimo, Mac sunkiai atsibunda kelių monitorių režimu. Apatinė juosta taip pat lieka pailginta. Ypač jei naudoju Adobe. Šiuo metu manau, kad Apple turi daugiau darbo su stabilumu nei W. Priskiriu tai Rosette ir perėjimui prie naujo lusto.